Lietuvos energetikos apžvalga

2019 M04 6 | Lietuvos ekonomikos raida

Lietuvos energetikos apžvalga

Lietuvos energetikos sektorius

 

Vienas svarbiausių ekonominių sektorių išliko energetika. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje daug kalbama apie energetinę nepriklausomybę, apie alternatyviąją energetiką, į kurios vystymą aktyviai įsitraukė ir Lietuvos savivaldybės. Didžioji dalis alternatyviosios elektros energijos pagaminama Kauno HE, vienas po kito iškyla vėjo jėgainių parkai, vis dažniau Lietuvos laukuose galima pamatyti besidriekiančius saulės energiją generuojančius baterijų parkus. Vis dėlto šiuo metu iš alternatyvių šaltinių dar išgaunama tik nedidelė dalis bendro energijos kiekio. Bet šalies ekonomika turi galimybių tvirtai pasiremti tradicine energetika, kuri daugiausia naudojasi iškastinio kuro produktais, taip pat vis plačiau – biokuru. Lietuvos šimtmečio minėjimo laikotarpiu sukanka 55 metai vienai stambiausių energetikos bendrovių šalyje dabartiniu pavadinimu „Panevėžio energija“. Panevėžio rajoninių katilinių ir šilumos tinklų įmonė buvo įsteigta 1963 m. Tais laikais augant Aukštaitijos regiono pramonei, kasmet buvo statomos stambios gamyklos, gyvenamųjų namų kvartalai, augo šilumos poreikis. 1965 m. sausį buvo pradėta tiekti šiluma Pa-nevėžio „Ekrano“ gamyklai – tai buvo pirmoji garo produkcija. 1967 m. Panevėžio katilinėje (Senamiesčio gatvėje) imta eksploatuoti pirmąjį 50 Gcal./val. Galios vandens šildymo katilą. Centrinio šildymo sistemos atsiradimas gyvenamuosiuose namuose buvo nepaprastai didelis pasiekimas, kardinaliai pakeitęs tuometinių žmonių gyvenimą, nepaprastai palengvėjo miesto gyventojų buitis.

 

Ekologiškesnis ir civilizuotesnis gyvenimas

Gyvenimas tapo daug ekologiškesnis ir civilizuotesnis, kai nereikia rūpintis kuru, nereikia kūrenti, prižiūrėti ir remontuoti įrenginių, kai užtikrinama priešgaisrinė sauga ir sukuriama švaresnė aplinka. Lietuvos ūkio permainos, susijusios su Nepriklausomybės atkūrimu, iš esmės palietė ir tuometinę Panevėžio įmonę. Per labai trumpą laiką dalis stambių pramonės įmonių, kurioms tiekė šilumą Panevėžio šilumos tinklų įmonė, sumažino gamybos apimtis, dėl to sumažėjo ir gaminamos šilumos poreikis, kartu tapo nebereikalingi didelio našumo šilumos šaltiniai, kilometrai garo vamzdynų. Tačiau įmonė toliau vykdė savo veiklą ir prisitaikė prie naujų laisvos rinkos dėsnių, išsaugojo regioninės įmonės statusą turinčią šilumos tiekimo įmonę. Svarbūs įmonės istorijai buvo 1997 metai. Nuo specialios paskirties AB „Lietuvos energija“ buvo atskirtas Panevėžio regioninis šilumos tiekimo filialas ir įsteigta SPAB Panevėžio šilumos tinklai. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija neatlygintinai perdavė įkurtos bendrovės akcijas Panevėžio miesto ir Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų bei Panevėžio rajonų savivaldybėms. Jos šias akcijas tebeturi iki šiol ir kaip akcininkai valdo bendrovę. Daugiausia akcijų (59,37 proc.) valdo Panevėžio miesto savivaldybė. 2002 m. AB „Panevėžio šilumos tinklai“ pakeitė pavadinimą į AB „Panevėžio energija“. Šiuo metu AB „Panevėžio energija“ gamina ir tiekia šilumą savo akcininkų savivaldybių miestams ir rajonams, atlieka šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Nuo 2001 m. bendrovė pradėjo gaminti ir elektros energiją 2,5 MW galios turbogeneratoriais Panevėžio katilinėje RK-1 (Pušaloto gatvėje), o nuo 2008-ųjų – ir Panevėžio elektrinėje. 2008 m. pastatyta moderniausia elektrinė šalyje, dujomis kūrenama 35 MW galios Panevėžio termofikacinė elektrinė, per metus galinti pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 220 Gwh elektros energijos, iki 2016 m. gamino elektros energiją remtinos elektros energijos supirkimo apimtimis (kvotos ribose). 

 

Pasikeitimai

Pradėjus Panevėžio termofikacinei elektrinei dirbti atviros rinkos sąlygomis, nuo 2016 m. pagaminta elektros energija parduodama elektros biržoje ir naudojama saviems poreikiams bendrovės eksploatuojamose katilinėse, o šiluma tiekiama Panevėžio miesto vartotojams. Planuojant ir sprendžiant regiono šilumos ūkio vystymosi klausimus, nuo 2013 m. AB „Panevėžio energija“ 596 darbuotojų kolektyvui vadovauja generalinis direktorius Petras Diksa. AB „Panevėžio energija“ eksploatuoja 41 katilinę, kuriose sumontuoti 113 įvairaus tipo šilumos gamybos įrenginių: 14 garo, 99 vandens šildymo katilai ir 5 kondensaciniai ekonomaizeriai. Bendras katilų našumas sudaro 502,3 MW. Eksploatuojamose katilinėse šilumos gamybai naudojamos įvairios kuro rūšys. Pagrindinis bendrovės katilinių kuras yra biokuras (62,7 proc.), gamtinės dujos (36,5 proc.), kitos kuro rūšys (0,8 proc.). Siekdama užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą vartotojams bei vystydama darnią energetikos sektoriaus plėtrą, AB „Panevėžio energija“ nuolat vykdo infrastruktūros plėtros projektus, modernizuoja bendrovės šilumos gamybos šaltinius (katilines) bei šilumos tinklus. Atliktos šilumos trasų rekonstrukcijos, pakeitus senus susidėvėjusius vamzdynus naujais, leidžia taupiau naudoti energetinius išteklius, mažinti šilumos nuostolius. Vykdomos katilinių rekonstrukcijos, statant naujus katilus ir plečiant biokuro naudojimą šilumos gamybai, bendrovei leidžia mažinti šilumos gamybos sąnaudas. Keičiasi bendrovės naudojamo kuro struktūra, didėja naudojamo biokuro kiekis šilumos gamybai, atsisakant gamtinių dujų ir mazuto. Nuo 2007 m. panaudodama ES paramą, bendrovė jau investavo daugiau nei 75 milijonų eurų. Liberalizavus Lietuvos energetikos rinką, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, pasikeitė pagrindinis šalies elektros energijos gamintojas, atskirtos gamybos, perdavimo tinklų valdymo bei tiekimo funkcijos, rinkoje prireikė naujų žaidėjų, kurie kompleksiškai rūpintųsi šiuo milžinišku ūkiu. 

 

Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra.

Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius

Rimantas Šlajus