Kaip galima apsaugoti langus nuo rasojimo?

 

Ir kai langai pradeda apsitraukti drėgnu rūku, dažniausiai žmonės linkę suabejoti jų kokybe ir pradeda kaltinti gamintojus.
„Blogų langų nėra, tik jie naudojami blogai”, – teigia Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas profesorius Raimondas Bliūdžius.

Pasak jo, pirmiausia žmonės turėtų rinktis langus atsižvelgdami į pastato vietą.

Kuo atviresnė vieta, tuo labiau vėjui ir drėgmei atsparesni langai turėtų būti sudėti ir atvirkščiai – ramioje užuovėjoje iškilusiam namui visai nebūtina pirkti aukščiausiomis savybėmis pasižyminčių langų.

 

Pavyzdžiui, vienokių langų reikia Vilniaus senamiesčio pastato pirmajame aukšte, o visai kitokių – Klaipėdos daugiabučio 16-ajame aukšte, lango su vienu stiklu pakanka nešildomame sandėlyje, tačiau toks langas visiškai netinka šildomoms patalpoms.

 

Dažniausia ir pagrindinė langų rasojimo priežastis yra nepakankamas patalpų vėdinimas.

 

Daug žmonių, gyvenančių senos statybos pastatuose, pasikeitė būsto langus naujais – plastikiniais, mediniais arba aliumininiais tikėdamiesi gyventi šilčiau ir jaukiau.

 

Tačiau taupydami pinigus kai kurie jų pamiršo pasirūpinti naujųjų langų ventiliacine įranga.

 

Seniesiems langams to nereikėjo, nes jie nebuvo tokie sandarūs ir patalpos vėdinosi natūraliai – per plyšius, dar buvo ir medinės orlaidės, per kurias daug šilumos išeidavo į lauką.
„Įstačius naujus langus, kurie nėra kiauri ir pasižymi ypač dideliu sandarumu, ir nepasirūpinus šiuolaikine orlaide patalpose suardoma buvusi oro cirkuliacija.

 

Nevėdinamose patalpose oras nesikeičia, ima kauptis drėgmė ir kai jos kiekis pasiekia tam tikrą ribą, ant šalčiausių paviršių – langų susidaro rasos taškai”, – sakė R. Bliūdžius.

 

 

Pasak jo, norint išvengti langų rasojimo, bent viename iš vienos patalpos langų turėtų būti vėdinimo įtaisas – šiuolaikinė, iš kelių dalių sudaryta orlaidė, padedanti ne tik cirkuliuoti orui, bet ir apsauganti nuo dulkių bei vabzdžių. Taip pat neturėtų būti užsikimšusios ar specialiai uždengtos (kad šilumos neištrauktų) ir sienose esančios vėdinimo-išmetamosios angos.

Ar jos funkcionuoja, patikrinti paprasta – tereikia priglausti paprastą mokyklinio sąsiuvinio lapą prie ventiliacinės angos – esant tinkamai traukai, paleistas jis neturėtų pats nukristi. Šį bandymą būtina atlikti prie atviro patalpos lango.

Jeigu nė vieno vėdinimo įtaiso languose nėra, galima patalpas išvėdinti šiek tiek, ketvirtį lango rankenos, pasukant ir taip pasirenkant reguliuojamą lango nesandarumą.

Tokia mikroventiliacija, kaip ir orlaidė, garantuoja nuolatinį šviežio oro pritekėjimą. Reikėtų stengtis laikyti atidarytas duris tarp patalpų, kad oras bent jau patalpų viduje gerai cirkuliuotų.
Vienos langus gaminančios bendrovės komercijos vadovas Vaidas Kumeta patarė pasirūpinti, kad lango paviršius būtų kuo šiltesnis.

„Neužtraukite žaliuzių iki pat lango apačios, palikite 10–15 centimetrų tarpą, kad patalpoje esanti šiluma pasiektų lango paviršių. Užtikrinkite, kad radiatoriai būtų sumontuoti po langais, o palangės būtų ne per plačios – šiltas oras turi laisvai judėti lango kryptimi”, – sakė jis.

Naujai statomuose namuose ar renovuojamame būste reikėtų pasirinkti langus platesniu, apie 80 milimetrų, rėmu bei trijų stiklų su dviem selektyvais stiklo paketu.
Miegodami iškvepiame 1 - 2 litrus vandens garų
Kaip dažnai reikėtų vėdinti patalpas, priklauso nuo jų drėgnumo. O jį paprastai įtakoja ten gyvenančių žmonių gyvenimo būdas. Specialistai paprastai rekomenduoja intensyviai vėdinti patalpas keletą kartų per dieną.Tai reikėtų daryti trumpam plačiai atidarant langų varčias. Reikėtų žinoti, kad drėgniausios namų patalpos yra virtuvė, vonios kambarys ir, kaip nebūtų keista, miegamasis. Virtuvėje vandens garai susidaro gaminant maistą, vonioje - prausiantis, skalbiant ir džiovinant skalbinius.

Miegamajame kambaryje kiekvienas žmogus miegodamas iškvepia 1 - 2 litrus vandens garų.

Ypač daug drėgmės būna tuose miegamuosiuose, kur oro temperatūra yra žemesnė nei kituose namų kambariuose. Drėgmę patalpose "gamina" ir kambariniai augalai, naminiai gyvūnai ir net baldai, kilimai, patalynė. Pavyzdžiui, kambarinė gėlė per valandą išskiria apie 10, veikianti skalbyklė - 300 gramų vandens garų. Ta drėgmė, vanduo, kuris išgaruoja, patalpoje niekur nedingsta, "kabo ore" ir kai santykinis drėgnumas ženkliai padidėja, pradeda kauptis kondensatas.

 

Oro drėgmę patalpose reikia pastoviai reguliuoti, kad ji prie 20 laipsnių temperatūros neviršytų 50 procentų.Kylant drėgnumui, reikia arba kelti ir patalpos temperatūrą, arba mažinti oro drėgmę. Patariama įsigyti drėgmėmatį ir stebėti jo rodiklius.Pavojingiausia, kai oro drėgmė patalpose pasiekia 80 procentų. Tada pradeda veistis ir augti visokie biologiniai dalykai, tokie, kaip pavyzdžiui, pelėsis. Jis "papuošia" ne tik langus, bet išplinta plačiai po patalpas ir jį išnaikinti yra labai sudėtinga.

Nuolatinė drėgmė, pelėsis labiausiai pakenkia mediniams langams - dėl šlapio paviršiaus atšoka dažai, gali netgi supūti rėmai. Drėgmei atspariausi yra plastikiniai langai.

R.Bliūdžius atkreipė dėmesį, kad langų montuotojų darbo broką gali išduoti tik vienas dalykas - kartu su langu rasojantis ir jo angokraštis ( vieta, kur lango rėmas susijungia su patalpų siena).

Tai dažniausiai atsitinka blogai sudėjus ar parinkus termoizoliacines medžiagas. Dėl langų rasojimo kaltinti langų gamintoją galima tik tuo atveju, jeigu parenkant langus, pardavėjas nepasiūlė pirkėjui gero, šilto lango varianto arba piktybiškai sudėjo nekokybiškas medžiagas - tiesiog apgavo.

Dažniausiai pirkėjas prašo pagaminti langus ne kuo geriau, bet kuo pigiau, o tai, deja, nesuderinama. Perkantiems langus rekomenduojama pasirinkti tik vietinį, patikimą ir ilgą darbo praktiką turintį Lietuvos gamintoją, kuris su pirkėju visada sudaro sutartį ir pateikia visus prikimo dokumentus, suteikia gaminiams garantijas ir po garatntinį aptarnavimą, kad žmogus ir po 5 ar 10 metų galėtų kreiptis dėl su langais susijusių problemų.

 

Dėl langų kokybės bei jų atitikimo deklaruojamiems reikalavimams vartotojų skundus nagrinėjančios Valstybinė ne maisto produktų inspekcijos specialistai teigia, kad dėl langų rasojimo priežastys gali būti kelios: netinkami langai, netinkamas montavimas, netinkamas patalpos mikroklimatas arba išvardintų priežasčių derinys.

Jei langas suprojektuotas tinkamai ir gerai sumontuotas, jis neturėtų rasoti, kai patalpoje palaikoma reikiama aplinkos temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinis oro drėgnumas.
Pagal higienos normų reikalavimus, šaltuoju metų laiku oro temperatūra gyvenamųjų namų patalpose turi būti ne amžesnė kaip 18 laipsnių šilumos, tempefratūrų skirtumas 0,1 - 1,1 metro aukštyje nuo grindų - ne daugiau kaip 3 laispniai, santykinė oro drėgmė 35 - 60 procentų, o oro judėjimo greitis - 0,05 - 015 m/s.
Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą. Neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus ir orlaides, netgi ventiliacines angas.

Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai yra pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą. Inspekcija daugiausia skundų gauna dėl plastikinių langų ir balkonų durų.