Trauka gyvajai aplinkai bei žalumos ilgesys nuolat vertė ieškoti naujų estetinių bei technologinių sprendimų, siekiant suderinti moderniąją architektūrą bei gamtos diktuojamas formas. Taip į moderniuosius pastatus atkeliavo apželdinti stogai. Nors toks sprendimas palyginti neseniai pradėtas taikyti modernioje architektūroje ši stogų danga gali būti laikoma visų kitų stogų pirmtaku.
Be ne labiausiai tokią stoto dengimo technologiją praeityje buvo išvystę islandai. Kadaise čia atvykusiems norvegų vikingams ir nusprendusiems pasilikti, užduotis susiręsti gyvenamąjį būstą pasirodė daug sunkesnė, nei jie manė iš pradžių. Sudėtingos klimato sąlygos ir, svarbiausia, pastato konstrukcijai tinkamos medienos stygius padiktavo sprendimą, vėliau tapusį šios šalies gyventojų identiteto sudedamąja dalimi − tai islandiškieji žolės velėna dengti namai. Kitų regionų vikingų eros gyvenvietės dažniausiai buvo statomos iš kompleksinių medinių konstrukcijų, o čia tvirtos medienos nepriteklius lėmė, kad žolės velėna dengti namai tapo vyraujančiais.
Šiandien plečiantis miestams, mažėjant želdyno plotams, sparčiai populiarėja polinkis nenaudojamas stogų erdves paversti gamtos kampeliais, todėl palyginti neseniai prisimintas šis stogų dengimo būdas. Tačiau skirtingai nei praeityje pastarasis taikomas plokštiesiems stogams.
Informacijos apie apželdintus stogus palyginti nedaug, todėl žinias sunku sujungti į bendrą visumą. Pagrindiniai ant plokščiojo stogo auginamų augalų poreikiai – vanduo ir deguonis, kurių turi būti dirvoje. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kokias apkrovas gali atlaikyti konstrukcija. Augalams augti reikia nuo 30 iki 100 cm žemės. Kadangi jos svoris labai didelis, gamintojai siūlo specialią žemę stogui želdinti. Tai maždaug keturis kartus lengvesnės žemės, dėl jose esančių stambių keramzito, medžio žievės ar kitų dalelių, jos nesukrinta, taigi sugeba išlaikyti pakankamą deguonies kiekį. Kadangi dirvožemis gaminamas specialiai paželdintiems stogams, užtenka vos 8–30 cm storio dirvos sluoksnio. Siekiant aprūpinti želdinius vandeniu ir apsaugoti juos nuo per didelio kritulių kiekio, naudojama speciali drenuojamoji plėvelė, kurioje yra drenuojantys polistireno lakštai, savyje galintys sukaupti nuo 20 iki 100 l vandens, o perteklių paprasčiausiai pašalinti specialiais nutekamaisiais grioveliais.
Pasirenkant stogo dangą svarbu atsižvelgti į tai, kad ji turi būti atspari šaknų prasiskverbimui, įvairiems mikroorganizmams. Tokiu atveju taikoma speciali bituminė danga su folijos armavimu, arba PVC danga, atspari šaknų prasiskverbimui. Šios dangos garantuoja, kad stogo želdiniai nepakenks stogo konstrukcijoms.