Šiandien ryte Vilniaus Rotušėje paskelbtas Guggenheimo muziejaus Vilniuje projekto konkurso nugalėtojas. Iš trijų architektūros pasaulio įžymybių Danieliaus Libeskindo, Zahos Hadid bei Massimiliano Fu...
Šiandien ryte Vilniaus Rotušėje paskelbtas Guggenheimo muziejaus Vilniuje projekto konkurso nugalėtojas. Iš trijų architektūros pasaulio įžymybių Danieliaus Libeskindo, Zahos Hadid bei Massimiliano Fuksaso pateiktų projektų vertinimo komisija pasirinko irakiečių kilmės architektės Z. Hadid pristatytą Vilniaus Guggenheimo viziją. Jei šis projektas būtų įgyvendintas, neabejojama, jog muziejus taps ryškiausiu Vilniaus miesto pastatu, o aplinkui susiformuos naujas gyventojų ir turistų traukos centras.
Raimondo Malaiškos nuotrauka
Architektūros projektų konkurso nugalėtoją vakar vakare išrinko tarptautinė komisija: Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis, Solomono R. Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas, Vokietijos Architektūros muziejaus Frankfurte direktorius Peteris Schmalas ir Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Čaikauskas. Vertinant architektų idėjas dalyvavo ir Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas bei Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas.
Kultūros ministro Jono Jučo įsitikinimu, turėtumėme didžiuotis tuo, kad trys architektūros pasaulio žvaigždės, genealiais vadinami architektai dalyvavo šiame konkurse: „Mano manymu, į Vilniaus Guggenheimo muziejaus projektą visi konkurso dalyviai atsižvelgė labai rimtai. Čia labai tiktų D. Libeskindo mintis, kuomet jis teigė, jog svarbu būti tarp geriausių, žaisti aukščiausiame lygyje. Norėčiau padėkoti, kad į mūsų sostinę šie architektai leido pažvelgti kiek kitaip nei įprasta bei už tai, kad pasiūlė tai, ką jie sugeba geriausiai. Kita vertus, esu įsitikinęs, jog kuomet kalbama apie tokį objektą kaip Guggenheimo muziejus, nugalėti tokiame konkurse − garbė net tokiems pasaulinį pripažinimą pelniusiems architektams“, − teigė ministras.
Valstybinio Ermitažo muziejaus direktoriaus M. Piotrovskio teigimu, diskusijos apie šį projektą vyksta jau seniai, tačiau jose dalyvauti vienas malonumas. „Tikrai įdomu dalyvauti šiame procese ir stebėti kaip gimsta idėjos ir, be abejo, kuo jos virs ateityje. Mes pasirinkome Z. Hadid projektą be kita ko ir dėl to, kad jis geriausiai paruoštas muziejaus prasme, jo funkcijos apgalvotos itin gerai. Mano manymu, bendradarbiaujant Guggenheimo bei Ermitažo muziejams, šis pastatas taps labai svarbia Vilniaus kultūros gyvenimo dalimi“, − įsitikinęs M. Piotrovskis.
Prie šio projekto Z. Hadid vadovaujama architektų komanda darbavosi dešimt mėnesių. „Trumpo apsilankymo metu spėjau pastebėti, koks iš tikro nuostabus miestas yra Vilnius. Mes laimingi, kad galėjome sukurti tokį kompaktišką objektą parko viduryje. Diskusijos, kurį projektą pasirinkti vyko ilgai, todėl rezultatus sužinojau vakar tik vėlai vakare. Mes stengėmės sukurti labai elegantišką bei darnų objektą, kuris kyla iš žemės ir įsilieja į aplinkinę erdvę. Skyrėme nemažai dėmesio ir pastatą supančiai aplinkai, sukūrėme daug erdvės pasivaikščiojimams, o viduje − daugybė patalpų, susidarančių iš muziejaus elementų. Tai lyg deimantas parko viduryje“, − teigė architektė.
Skulptūrinis muziejaus tūris įkūnija Z. Hadid architektūrai būdingas takumo, greičio ir lengvumo idėjas. Pagal projekto autorės sumanymą, pastatas miesto architektūros fone turėtų iškilti lyg mistinis objektas, plevenantis virš ištįsusios dirbtinio kraštovaizdžio juostos, o įspūdingos apatinės angos į nukreiptos supančias įėjimo aikštes, atrodo, ignoruoja traukos dėsnį. Platus dinamiškas žalias laukas teka aplink skulptūrinę muziejaus masę, pabrėždamas jos paslaptį ir vingiuotomis linijomis atkartodamas išilgintus pastato kontūrus. Šis pastatas – kontrastas verslo rajono vertikalėms – tai naujos Vilniaus kultūrinės dominantės išraiška.
Blizgus metalinis pastato paviršius išryškina pagrindinius programinius tūrius, kurie lyg inkrustuojami į bendrą kompaktišką formą. Gilesni tūriai išryškėja fasade atsirandančiomis klostėmis ir iškilimais. Šie elementai atspindi įvairias muziejuje susitinkančias institucijas ir bendruomenes – Ermitažo sales, Filmų centrą ir galų gale – Vilniaus miestą. Tarpeklį primenanti interjero erdvė kuria naujas komunikacijos ir srautų judėjimo erdves.
Krantinėje, miesto centro pakraštyje, išdėstytas pastatas išsaugo stiprų ryšį su Vilniaus miestu. Išorinėse muziejaus erdvėse modeliuojami kraštovaizdžio elementai kuria įspaudus ir cokolius, ant kurių gali vykti įvairi veikla ir renginiai. Plati laiptuota promenada gali tapti lauko auditorija vasaros filmų peržiūroms ir kitiems renginiams atvirame ore. Išorinis reljefas – tai vidaus reljefo tęsinys, keliais sluoksniais jungiantis muziejaus vestibiulį su jo aplinka. Pagrindinis tikslas – suintensyvinti viešą kultūrinį gyvenimą muziejaus aikštėje ir pasivaikščiojimo takų tinkle.
Anot architektės atsižvelgta ir į tai, jog visiškai šalia Vilniaus Guggenheimo muziejus bus ir Nacionalinė dailės galerija. Projekte numatytas visuomenės erdvės „koridorius“ jungsiantis šiuos du pastatus. Abu pastatai glaudžiai komunikuotų tarpusavyje. Tam tikrų plotų ir idėjų atsisakyta, kad pastatų funkcijos nedubliuotų viena kito. Siekta, kad objektai papildytų vienas kitą.
13-14 tūkst. kv. metrų dydžio pastate šalia Baltojo tilto planuojama įkurdinti pagrindinių kolekcijų galerijas, žiniasklaidos centrą, dvi kino sales, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijas bei Litvakų meno bei informacinį centrus.
Tomas Lapinskas