Istorinis Vilniaus priemiestis Paupys, kažkada garsėjęs išskirtiniu kraštovaizdžio grožiu, išlaikė unikalią savybę net ir atsidūręs išaugusio miesto centre – natūralią gamtinę aplinką su upe, turtingu reljefu ir užmiesčio ramybe. Šiandien tai jau ne projektas popieriuje, o gyvas, pulsuojantis Vilniaus kvartalas, tapęs vienu ryškiausių miesto atsinaujinimo simbolių.
Paupys kaip naujas miesto rajonas
Vietoj buvusios „Skaiteks" gamyklos, abipus Aukštaičių gatvės, tarp Vilnios vingio ir Paupio gatvės, per aštuonerius metus išaugo naujas miesto rajonas. 2025 metų pradžioje plėtros Uždaroji akcinė bendrovė „Darnu Group" paskelbė baigusi paskutinį Paupio konversijos etapą, taip užbaigdama vieną didžiausių ir plačiausiai vertinamų urbanistinių transformacijų Lietuvos istorijoje.
Būtent nuo šios vietos buvo pradėta Vilniaus senamiesčio ir jo buferinėje zonoje esančios buvusios pramoninės teritorijos konversija, apimanti 78 ha plotą iki pat Markučių. Tai Vilniaus savivaldybės inicijuotas „Architektūros parko" projektas, kuriame pirmą kartą Vilniuje projektuojant naują rajoną didžiulis dėmesys buvo skirtas ne tik užstatymo sprendiniams, bet ir viešosioms erdvėms.
Tarptautinis pripažinimas arba nauji urbanistikos principai
Paupio konversijos projektas sulaukė ne tik vilniečių pripažinimo, bet ir tarptautinio įvertinimo. 2022 metais Paupys pateko tarp keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje prestižiniuose MIPIM apdovanojimuose. Tai patvirtino, kad Vilnius geba kurti europinio lygio urbanistinius sprendimus.
Paupio detalųjį planą rengęs architektas Mindaugas Pakalnis projektą grindė šiuolaikiniais miestų planavimo principais: „Per pastaruosius 15 metų moderniojoje urbanistikoje įvyko lūžis. Statinių ir miestų kvartalai pradėti projektuoti nuo viešųjų erdvių. Tokio principo laikytasi ir Paupio projekte."
Rajonas suskirstytas į keletą mažesnių kvartalų, kurių kiekvienam skirtingos architektų kompanijos kūrė architektūrinius sprendimus. Rezultatas buvo nemonotoniškas, savitas kvartalas, atspindintis šiuolaikinį estetinį ir urbanistinį žvilgsnį į istorinę Vilniaus aplinką.
Projekto mastai ir Gyvas sociokultūrinis centras
Šiandien Paupys yra žymiai daugiau nei gyvenamasis rajonas. Tai tapęs savotišku Vilniaus kultūrinio gyvenimo epicentru, kur persipina skirtingos veiklos, auditorijos ir patirtys. Čia veikia įvairaus profilio verslo subjektai, nuo mažų kūrybinių dirbtuvių iki didesnių įmonių biurų, nuo kavinių ir restoranų iki specializuotų parduotuvių. Ši įvairovė kuria atsparią ekonominę ekosistemą, o rajonas išaugo į vieną pagrindinių Vilniaus traukos centrų.
Palei Vilnelę vingiuojantis dviračių ir pėsčiųjų takas, besidriekiantis nuo Sireikiškių parko iki Belmonto, tapo mėgstama vilniečių poilsio vieta. Misionierių sodai, leidžiantys Išganytojo kalnu nuo Viešpaties dangun Ėmimo bažnyčios iki Kūdrų parko, taip pat sutvarkyti ir atviri visuomenei.
Per aštuonerius plėtros metus bendrovė „Darnu Group" į beveik 7 hektarų teritoriją investavo daugiau nei 200 mln. eurų. Rajoną sudaro 9 gyvenamieji ir 2 verslo kvartalai, kuriuose harmoningai dera gyvenamoji, komercinė ir visuomeninė paskirties erdvės. Pastatų aukštingumas nuo 2 iki 5 aukštų, centrinėje dalyje siekiantis 7 aukštus.
Vilniaus savivaldybės vaidmuo ir kaip atrodo Paupys šiandien
Pagal viešosios ir privačios partnerystės sutartį savivaldybė pastatė magistralinius infrastruktūros tinklus, rekonstruavo Aukštaičių ir Paupio gatves, sutvarkė Vilnelės pakrantę ir įrengė dviračių bei pėsčiųjų takus. Buvusi gamybinė teritorija buvo visiškai išvalyta nuo pramoninės taršos, prie kurios finansavimo prisidėjo ir rajoną plėtoję investuotojai.
Paupys įrodo, kad miesto atsinaujinimas gali būti sėkmingas, kai suderinami istorinis kontekstas, šiuolaikiniai urbanistikos principai ir žmonių poreikiai. Šis rajonas tapo manifestu naujam urbanistiniam gyvenimo būdui, kuriame darbas, laisvalaikis ir kasdienės veiklos integruojamos vienoje teritorijoje. Žmonės, gyvenantys Paupyje, iš tiesų gyvena tarsi parke, daugybe žaliųjų jungčių sujungtame su istoriniu Vilniaus senamiesčiu.
Straipsnio autorius: Jonas Petersus