Vidinių sienų montavimas

Kiekvienas sumanęs būsto remontą, nors kartą užduoda sau klausimą: ar nereikėtų nugriauti šios sienos, ar bandyti perkelti šią pertvarą nors pora metrų? Visų pirma, reiktų apsispręsti ko tiksliai tikitės iš savo sienų: ar tai bus paprasta pertvara, atskirianti vieną patalpą nuo kitos, ar kažkas daugiau; ar jums reikalinga šiluma bei garso izoliacija; ar sienoje darysite nišą ar arkinę ertmę; o gal jūs planuojate montuoti stumdomąsias duris ir norėsite, kad jos nusistumtų į sienos vidų; o gal jūs neįsivaizduojate savo gyvenimo be reguliarių sporto užsiėmimų, tačiau nežinote ar galima pritvirtinti skersinį prisitraukimams ar švedišką sienelę ant jūsų naujos pertvaros. Na ir taip toliau...

Šilčiau nei siena

Sienų šiltinimas aktualus tiems, kurie gyvena kampiniuose butuose, kuomet dvi kambario sienos yra fasadai. Taigi, šiltinti reikėtų tik išorinę sieną. Dažniausiai naudojama šiltinimo medžiaga – stiklo, mineralinė vata arba putų polistirolas. Ant šio sluoksnio dengiami gipso kartono lakštai pritvirtinti ant karkaso vienu arba dviem sluoksniais. Mineralinė ir stiklo vata pasižymi apytiksliai vienodomis fizikinėmis ypatybėmis.

Vyrauja prietarai dėl stiklo ir mineralinės vatos, kaip turinčių sveikatai kenksmingų medžiagų, tačiau tai ne tiesa. Iš tikrųjų, nesveika kvėpuoti mikro dalelėmis, kurios dulkelių pavidalu skraido ore šių šiltinimo medžiagų montavimo metu, todėl darbų metu geriau naudoti respiratorių. Gipso kartonu uždengtas šiltinimo sluoksnis sveikatai jau nebekelia jokios grėsmės.

Putų polistirolas yra efektyvesnė medžiaga, nes yra mažiau laidus šilumai, tačiau prie jo trūkumų galima priskirti, palyginus su mineraline ir stiklo vata, didesnę kainą ir tai, kad jis – degi medžiaga. Šiltinant sienas putų polistirolu rekomenduojama naudoti medžiagas mažinančias jo degumą.

Tylios sienos

Jei norite tylos ir ramybės, tačiau linksmi kaimynai kiekvieną dieną rengia vakarėlius, o gal norite svetainėje įsirengti namų kiną, tačiau gretimame kambaryje miega vaikai? Tokiu atveju garso izoliacija jums tiesiog būtina.

Medžiagos naudojamos garso izoliacijai labai panašios į šilumos izoliacijos, tačiau yra keletas skirtumų. Sienų ir pertvarų garso izoliacijai naudojamos skirtingo tankio medžiagos. Pavyzdžiui, mineralinė ir stiklo vata – kaip mažo tankio medžiagos, o kaip apdaila ant karkaso tvirtinami ne gipso kartono, o gipso audinio lakštai, kurie yra gerokai tankesni. Be abejo, yra ir specializuotų, garsą izoliuojančių bei sugeriančių medžiagų, tačiau esminis jų trūkumas – aukšta kaina.

Tik nepamirškite, kad tiek montuojant garso, tiek ir šilumos izoliaciją jums teks paaukoti dalį buto ploto, nes sienų storis „išaugs“ mažiausiai 6 сm.

Pertvarų rūšys

Pertvaros iš gipso kartono ir gipso audinio lakštų jau aptarėme, reiktų pridėti tik tai, kad jos itin patogios norint sukurti kreivų linijų paviršius, įvairias nišas, kolonas, arkas ir pan. Svarbu ir tai, kad jos greitai montuojamos. Tokių pertvarų viduje patogu talpinti elektros, telefono, interneto ir antenos laidus bei kabelius. Tokių pertvarų pagrindinis trūkumas tai, kad prie vienasluoksnės pertvaros negalima tvirtinti sunkių daiktų.

Tačiau yra keletas sprendimo variantų: naudoti apdailą iš dviejų plokščių (iš abiejų pusių), metalines stačiakampės arkos formos pertvaros karkaso stovuose sumontuoti medinį pagrindą, o taip pat ant karkaso, prieš gipso kartono plokščių montavimą, tvirtinti fanerą.

Pertvara iš plytų – pati tradiciškiausia. Butuose vidinėms pertvaroms geriausia naudoti keramines plytas, pilnavidures arba tuštymėtąsias. Pilnavidurės plytos tinka tuomet, kai norite ant pertvaros pakabinti kažką sunkaus ( pavyzdžiui, stumdomas, dviejų sekcijų ąžuolines duris). Tokioje sienoje taip pat lengva įrengi nišas, arkas ir pan. Plytų pertvarų trūkumas – būtinas paviršių tinkavimas prieš galutinę apdailą bei ilgesnis montavimo laikas lyginant su kitomis medžiagomis.

Pertvara iš silikatinių ir putų betono blokų. Tokios pertvaros statomos gerokai greičiau nei kitos, tačiau taip pat būtinas paviršių tinkavimas.

Paversk sieną lygia

Dengiant sienas tam tikra spalva rekomenduojama sienas papildomai padengti plonu „baigiamuoju“ smulkios frakcijos tinko sluoksniu: 0,1 mm – maksimumas, o geriau dar plonesniu.

Kai suformuojame tiesias ir lygias sienas, laukia pats atsakingiausias momentas – kokį apdailos būdą pasirinkti. Galimybių yra ganėtinai daug ir norint išsamiai visas pristatyti reiktų ne vieno straipsnio, tačiau galime paminėti keletą pagrindinių: įprasti ar dažomi tapetai, dažymas viena ar keliomis spalvomis, venecijietiškas tinkas, apdailos plokštės iš įvairų medžiagų, dekoratyvinis akmuo (paskutiniams dviems apdailos būdams sienų tinkavimas nereikalingas) ir kt. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių.

Keletas patarimų

Jei nesate linkę pasitikėti statybininkais ir baiminatės, kad jie stengsis naudoti pigesnes medžiagas, nei esate susitarę – tuomet vertėtų sienų statybos metu keletą kartų apsilankyti objekte. Atskirti, pavyzdžiui, žymių gamintojų gipskartonio plokštę nuo „bevardės“ plokštės labai sudėtinga (apie plytas, keramzito bei putų betono blokelius kalbėti neverta). Tačiau pamatyti, kuo darbininkai tinkuoja ir glaisto jūsų sienas, ganėtinai realu. Kainų skirtumai, priklausomai nuo gamintojų rinkoje, ganėtinai nemaži.

Montuojant garso izoliaciją labai svarbu, kad tarp gipso audinio lakštų karkaso ir grindų, lubų bei sienų būtų užklijuota elastinė juosta. Jei to nepadarysite, tuomet jūsų siena taps puikiu garso, persiduodančio per perdangas, rezonatoriumi. Išorinis sienos ar pertvaros kampas būtinai „uždaromas“ specialiu tinkavimo kampainiu, siekiant išvengti sienos pažeidimų.

Daugelis jaudinasi dėl vienokios ar kitokios sienos dangos praktiškumo – galimybės valyti, ilgaamžiškumo ir nesudėtingo remonto. Akivaizdu, kad praktiškiausi yra tvirti ir lygūs paviršiai (skirtingai nuo trapių bei tekstūrinių). Remonto metu sunkiausia atstatyti pažeistą tekstūrą ar dekoratyvinį dažą.

Kategorija: Kita