Vakar Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje (Saulėtekio g. 14) atidaryta paroda „Naujoji XXI a. Berlyno architektūra“. Paroda supažindina su šiuolaikine Berlyno architektūra, joje eksp...
Vakar Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje (Saulėtekio g. 14) atidaryta paroda „Naujoji XXI a. Berlyno architektūra“. Paroda supažindina su šiuolaikine Berlyno architektūra, joje eksponuojama daugiau nei 40 Vokietijos sostinės architektūros pavyzdžių, kurie byloja apie šio miesto architektūrinį renesansą. Parodą kuruoja Berlyno architektas ir žurnalistas, įvairių knygų apie miestų statybą, architektūrą ir sodininkystės meną autorius Philippas Meuseris, parodos rengėjai – architektūros knygų leidykla „DOM publishers“ ir Vilniaus Goethe‘s institutas. Atidarymo metu lankytojus pasveikino bei parodos tikslus pristatė instituto vadovė Irmtraut Hubatsch. Savo ruožtu Vilniaus gyvenamųjų pastatų architektūros aspektus apžvelgė VGTU Architektūros fakulteto profesorius, doc. Gintaras Čaikauskas.
Renginio organizatorių teigimu, Berlynas yra vienas iš tų miestų, kurio architektūra pastaraisiais šimtmečiais nuolat keitėsi ir buvo performuojama intensyviausiai. Su kiekvienu politiniu ar ekonominiu proveržiu senasis miestas turėjo užleisti vietą naujai, geresnei visuomenės formai: XIX a. pabaigoje barokinis Berlynas turėjo pasitraukti, kad būtų vietos moderniems verslo pastatams, viešbučiams, valstybiniams statiniams. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje „akmeninį Berlyną“ turėjo pakeisti laisvesnė modernaus Berlyno vizija. Po Rytų ir Vakarų Vokietijos susijungimo, ir toliau laikytasi šių devintojo dešimtmečio gairių, o pokario moderno griovimo ir ardymo istorija tapo rimta pamoka. Todėl miesto statyboje atsispindintis dabartinis ūkio ir visuomenės transformavimasis ir modernizavimas iš esmės skiriasi nuo miesto formavimo pastangų šimtmečių sandūroje. Berlynas aiškiai išpažįsta savo miesto statybos ir architektūros istoriją. Čia stengiamasi gerbti visus aspektus, modernizuoti be didelių griovimų ir ardymų, bei koncentruotis ties plėtra vidinėje miesto erdvėje, užkertant kelią nevaldomam augimui į pakraščius.
Berlyno paprastumas gali provokuoti ne vieną kritiką, nes tai savaime suprantama architektūra, iškilusi − kaip, pavyzdžiui, Berlyno Friedrichstadt rajone − ant 300 metų miesto statybos pagrindų. Tačiau tam, kas norėtų leistis į eksperimentą su tradicija ir istorija, Berlynas yra tinkamiausia vieta. Dabartiniai projektai − skirtingu nuoseklumu − ėmėsi šios atsakomybės. Pirmiausia architektūros projektai rodo, kad praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po už miesto ribų pagarsėjusio „Berlyno fasadų ginčo“ išaugo jauna architektų karta, kuri visiškai nedogmatiškai bei novatoriškai kuria Berlyno architektūrą.
Pasak I. Hubatsch, svarbiu Berlyno architektūros plėtros žingsniu tapo sprendimas rengti tarptautinius architektūrinius konkursus. „Konkursų metu buvo laukiama pasiūlymų kaip atstatyti bei vystyti miesto architektūrą. Vienu žymiausių tokių konkursų tapo Potsdamo aikštės atstatymas. Tai itin įdomus bei simbolinis sprendimas, nes būtent čia yra Vakarų bei Rytų Berlyno sankirta. Tačiau VGTU bibliotekoje surengtoje parodoje pristatomi ne šių konkursų nugalėtojai. Joje norėta atskleisti paprastus, tačiau tuo pačiu įdomius bei harmoningus architektų sprendimus, taikytus tiek verslo, tiek privačiom miesto zonom, įkomponuojant juos šalia jau esamų pastatų“, − teigė Vilniaus Goethe‘s instituto vadovė.
Anot I. Hubatsch, Berlynas yra greitai besikeičiantis, dinamiškas miestas, tuo jis panašus ir į Vilnių. Tačiau Berlyno plėtra nuo Vilniaus mieto plėtros daugiausia skiriasi tuo, kad jame didžiausias dėmesys koncentruojamas būtent miesto centre, neišnaudojant miesto periferijų. „Berlynas yra didelis miestas, jame gyvena trys milijonai gyventojų, tačiau kol kas didžiausio dėmesio nusipelnė tik jo centras. Tuo tarpu Vilniuje padėtis kiek kitokia. „Pati čia gyvenu nuo 2003 m. ir galiu stebėti kaip greitai keičiasi miestas. Lyginant su Berlynu Vilnius yra susikoncentravęs ties periferija, galime stebėti, pavyzdžiui, dešiniajam Neries krantui skiriamą dėmesį: sparčiai kyla nauji biurų pastatai bei verslo centrai, tačiau atiduodama derma duoklė ir miesto praeičiai“, − teigė I. Hubatsch
Paroda veiks iki kovo 10 d. Kitą parodą, skirtą aplinkos apsaugos problematikai, Vilniaus Goethe‘s institutas planuoja surengti šių metų gegužės mėnesį.
Tomas Lapinskas
Nuotraukos Kristinos Pipiraitės
