Venecija, praktiškai visišką šiuolaikinės architektūros nebuvimą kompensuoja kas du metus vykstančios architektūros bienalės rengimu. Tačiau šiais metais organizatoriai sumanė sukurti savotišką perversmą, kviesdami specialistus pažvelgti į architektūrą kaip į gyvenamąja aplinką.
Danai nusprendė atkreipti dėmesį į žmogaus veiklos pasekmes žemei. Viename iš dviejų savo paviljono kambarių jie pakabino gigantišką gaublį. Įžengęs į šį kambarį žmogus suvokia koks iš tikrųjų jis yra mažas. Sienos išklijuotos fotografijomis, iliustruojančiomis vykstančią klimato kaitą: ledynų tirpimą, snigo griūtis, vulkanų įsiveržimą ir pan.
Apie ekologiją pasiūlė pasvarstyti ir mūsų kaimynai estai, tiesiai ant sodo takelio pastatę geltoną dujų vamzdį, simbolizuojantį „Nord Stresam“ dujotiekį, kuris šiuo metu tiesiamas Baltijos jūros dugne. Vokiškajame paviljone ekologijos idėjos taip pat dominuoja. Čia pristatomos alternatyvios elektros energijos gavimo, atliekų perdirbimo bei miškų atauginimo galimybės.
Gėlės ir medžiai šioje parodoje tampa lyriniu ekologiško siužeto tęsiniu. Rusijos paviljone žaliuoja „miškas“, už kurio medžių matyti tos pačios tematikos fotografijų instaliacija. Augalai puošia ir greta esantį japonų paviljoną: aplink jį pasodintos gėlės, o vidaus sienos išpieštos kraštovaizdžio projektų planais.
Tuo tarpu netoliese esantis „Droog & KesselsKramer“ projektas „S1ngletown“ atrodo kur kas mažiau idiliškai. „Vienišių miestas“ – tai manekenai, kurių prie kiekvieno pridėtas jų beprasmio gyvenimo modelio aprašymas. Manekenai apjuosti savotiškais komforto ženklais, pavyzdžiui ant vieno tokio būsto savininko žaliuzių imituojami žmonių šešėliai, kad vagys pamanytų, jog šeimininkas namie ne vienas.