Niekam nenaujiena, kad sudužusio veidrodžio šukės, ne ką blogiau nei pats veidrodis, atspindi mus supančią aplinką. Tačiau ar niekas iš mūsų vaikystėje nebandė pažaisti stiklo fragmentais taip, kad ga...
Niekam nenaujiena, kad sudužusio veidrodžio šukės, ne ką blogiau nei pats veidrodis, atspindi mus supančią aplinką. Tačiau ar niekas iš mūsų vaikystėje nebandė pažaisti stiklo fragmentais taip, kad gautume visiškai kitokį vaizdą? Kažką panašaus pavyko suskurti dinamiško fasado išradėjams.
Stiklinius dangoraižius, daugelis peikia dėl neišraiškingos išvaizdos, tačiau jie turi mažiausiai vieną vizualinį privalumą, lyginant su plytų ar betono pastatais, pastarieji gali „keisti“ išvaizdą priklausomai nuo dangaus spalvos. Plaukia juo debesys, ar yra giedras oras, „veidrodinio“ dangoraižio fasade atsispindės visas šis grožis.
O ką jei žengtume kitą loginį žingsnį? Tegul skirtingos fasado dalys skirtingai atspindi dangų, supančius pastatus, žemę bei asfaltą. Tegul šie atspindžiai gyvena savo gyvenimą, nuolat besikeisdami. Pagaliau, priverskime per pastato sienas bėgioti šviesias ir tamsias juostas, bangas ar ratus. O jei dar tokį nepastovumą padaugintume iš nuolat besikeičiančio dangaus?...
Būtent tokį fejerišką reginį gali sukurti įdomus išradimas, vadinamas „Flare Facade“, sukurtas vokiečių kompanijos „WHITEvoid interactive art & design“. Keisti atspindžiai neseniai buvo pristatyti meno bei technologijų parodoje „NEXT“, vykusioje Aarhus mieste, Danijoje. Savo sistemą išradėjai vadina „Aplinką atspindinčia kinetine membrana“. Toks fasadas sudarytas iš daugybės sudėtingų formų blokų, iš kurių kiekvienas – poliruoto plieno veidrodis.
Nors priėję prie pastato, kuriame sumontuota ši nauja sistema, mes galėtume įžvelgti atskirus „pikselius“, tai, visgi, nesugadina tokio fasado sukuriamo vaizdo. Įmantrūs tokių plokščių kampai ir sienelės leidžia sukomponuoti iš jų „ekraną“, kuriuo galima padengti bet kokios formos fasadą: tiek lygų, tiek banguotą.
„Pikselių“ ryškumo reguliavimas tokiame „ekrane“ išsprendžiamas labai paprastu būdu: kiekvienas veidrodinis blokas, sumontuotas ant ašies, gali pasisukti nedideliu kampu dėl čia sumontuotos pneumatinės pavaros.
Kai „pikselio“ paviršius nukreiptas vertikaliai, stebint iš apačios matosi fasado atspindimas dangus. Tuo tarpu, kai plieno blokai nukreipti žemyn – atsispindi žemę. Taip ir atsiranda „ekrane“ tamsūs bei šviesūs taškai.
Visų elementų pasisukimus valdo elementarus kompiuteris, kuriame galima užprogramuoti bet kokio vaizdo atkartojimą – tiek statinio paveiksliuko, tiek animacijos. Greitai į komandas reaguojančios pavaros leidžia sukurti ant fasado paviršiaus ganėtinai gyvus paveikslus.
