Ergonomiškas mikroklimatas

Modernių šiuolaikiškų pastatų statyba verčia naujai pažvelgti į darbo bei gyvenamąją aplinką, teikiant prioritetus ne tik estetiniams aplinkos kūrimo sprendimams, bet ir deramą dėmesį skiriant komfortui, sveikatai ir socialiniam bei ekologiniam gyvenimo kontekstui. Netinkamos gyvenimo bei darbo sąlygos, neretai nepateisinančios lūkesčių, gali tapti nuovargio priežastimi ir daryti neigiamą įtaką žmogaus savijautai bei gerovei.

Mes pastebimai tobulėjame estetinių pastato eksterjero bei interjero sprendimų srityje, o pastato mikroklimato kūrimas vis dar nepelnytai nesulaukia deramo dėmesio. Tai ypač aktualu moderniuosiuose „A“ tipo biuruose, kurių mikroklimatas turėtų atitikti bendrąją pastato koncepciją. Be to, ne mažiau aktuali problema – tinkamą pastato vidaus mikroklimatą užtikrinančių sistemų priežiūra.

Tinkamas mikroklimatas

Sveikatos apsaugos specialistų nustatyta, kad dauguma žmonių 80−90 proc. paros laiko praleidžia patalpose, todėl tinkama gyvenamųjų bei darbo patalpų aplinka turi labai didelę reikšmę žmogaus sveikatai. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant sveiką patalpų aplinką, − švara ir kvėpuojamo oro kokybė, temperatūra, skersvėjai ir triukšmas.

Mūsų požiūrio į patalpų mikroklimatą formuojančias sistemas kol kas negalima pavadinti deramu. Statybų sąmatose šios sistemos jau sudaro apie 20–40 proc. visos pastato vertės. Tai gana brangūs įrenginiai, kuriems reikia priežiūros, tačiau jie turėtų tapti neatsiejama moderniosios architektūros dalimi. Deja, neretai vadinamuosiuose prestižiniuose biuruose įrengiamos jų klasės neatitinkančios kondicionavimo bei vėdinimo sistemos. Šių pastatų statybos sąmatos skaičiuojamos ypač atidžiai, tačiau dažnai taupoma mikroklimatą kuriančių sistemų sąskaita, kitaip sakant, šiose patalpose dirbančių žmonių geros savijautos bei sveikatos sąskaita.

Netgi viešosios paskirties pastatuose, kurie statomi už mokesčių mokėtojų pinigus, dažniausiai taikomas pats pigiausias sprendimas. Pinigai tiesiog išmetami. Vėliau pastebima, kad sistema funkcionuoja minimaliai ir ilgainiui atsiranda gedimų, kurie, be abejo, daro įtaką bendram patalpų mikroklimatui. O paprastai pigiausių sprendimų eksploatacijos ir energetinės išlaidos brangios, bet jų statybų metu dažnas neskaičiuoja.

Neatitinka pastato koncepcijos

Pastebėtina, kad vis dar nenustoja augti vadinamųjų „A“ tipo biurų poreikis, o tokie biurai tiesiog privalo visiškai atitikti savo klasę. Tokiems pastatams keliami reikalavimai nurodo, kad juose privalo būti sumontuotos nepriekaištingai veikiančios oro kondicionavimo (oras ir drėkinimas, ir sausinimas) bei vėdinimo sistemos. Tokio biuro pagrindinė idėja − naujo tipo darbo vieta su neatsiejamu komponentu − ją atitinkančiu mikroklimatu. Tai viena pagrindinių komfortiško darbo sąlygų.

Tačiau neretai Lietuvoje statomų „A“ klasės biurų pastatai, nuomininkų nuomone, neatitinka lūkesčių, ir šviežio oro bei drėgmės trūkumas atsiliepia padažnėjusiomis tokiuose biuruose dirbančiųjų ligomis ar tiesiog prasta savijauta.

Sistema turi būti numatoma projektuojant

Dažnai projektavimo etapu sutelkiant dėmesį į būsimą estetinį pastato vaizdą, pamirštamos komfortą užtikrinančios sistemas. Minėtosios sistemos − gyvoji pastato dalis, kuri daro įtaką mikroklimatui, ir jų vietą būtina numatyti projektavimo metu. Vėdinimo bei kondicionavimo sistemų nesimato, tačiau būtent jos užtikrina darbui ar poilsiui reikalingą mikroklimatą, tiesiogiai lemiantį žmogaus savijautą bei sveikatą.

Ypač svarbu į tai atsižvelgti kalbant apie moderniąją stiklo architektūrą, kur pastatų langai gana sandarūs, nišos – visiškai uždaromos, o viduje esantis oras turėtų būti toks pat, kaip ir lauke. Panašių sunkumų kyla individualių namų savininkams, jei jų namų statybos metu dar nepasirūpinta deramą dėmesį skirti tinkamam mikroklimatui sukurti. Statant pastatą, svarbu suvokti jį kaip visumą, nes, nukentėjus vienai sudedamajai daliai, tai atsiliepia bendram mikroklimatui. Jau projektuojant turi būti numatoma, kokio tipo sistema bus taikoma, kokio galingumo įranga reikalinga, be to, būtina numatyti jų montavimovietą.

Dažnai pradiniu projekto etapu į mikroklimato sistemas atsižvelgiama, tačiau vėliau, stengiantis sutaupyti statyboms skirtas išlaidas, jos supaprastinamos iki minimumo. Toks požiūris pelnytai laikomas klaidingu, nes statytojai nepakankamai atsižvelgia į būsimųjų gyventojų ar darbuotojų poreikius.

Normos turėtų būti diferencijuojamos

Šiandien nustatytos pastatų vėdinimo bei kondicionavimo normos gana minimalios. Palyginti su Europos Sąjungos rekomendacijomis, jos toli gražu nėra adekvačios. Ypač į tai turi būti atsižvelgiama projektuojant „A“ klasės biurus, kuriems taikomos dvigubai griežtesnės normos. Specialistų nuomone, turėtų būti įteisinta normų diferenciacija pagal pastato klasę. Kitaip pastatas neretai neatitinka jam keliamų bendrųjų komforto reikalavimų.

Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios normos užtikrina tam tikrą sveikatos būseną, bet tokio tipo pastatuose reikėtų kelti klausimą, kiek tokia būsena yra užtenkama. Deja, neretai į tai deramai neatsižvelgiama, todėl dažnai prabangą, komfortą ir ypač geras darbo sąlygas žadantys modernieji biurai gali tai suteikti tik dalinai.

Vienas prižiūrėtojas

Kompanijos „Yglė“ specialistų, projektuojančių, montuojančių ir vėliau prižiūrinčių minėtąsias sistemas, todėl turinčių galimybę tiesiogiai stebėti visu procesus, teigimu, dažnai susiduriama su prastomis oro kondicionavimo bei vėdinimo sistemomis ir bandymu taupyti šių sistemų sąskaita. „Projektuodamas ir dalyvaudamas tolesniame sistemų diegimo bei priežiūros procese matai, kur bandoma nepelnytai ar neracionaliai sutaupyti, todėl ypač svarbu, kad glaudžiai bendradarbiautų visi statybos dalyviai, architektas, užsakovas, projektuotojas ir šių sistemų rangovas“, − teigė įmonės generalinis direktorius Vytautas Šniukšta.

Pastaruoju metu išsiplėtusių inžinerinių sistemų sąvoka aprėpia ne tik patalpų šildymą, vandentiekį, nuotekas, elektrotechniką, bet ir vėdinimą, oro kondicionavimą, gaisro gesinimo ir apsaugos nuo gaisro sistemas, automatiką, automatizuotą visų pastato inžinerinių sistemų valdymą. Dėl šių sistemų gausos, sudėtingumo ir nuolatinio tobulėjimo dauguma mažesnių mūsų šalies įmonių yra nepajėgios teikti visas reikalingas paslaugas. O ne pirmus metus šioje srityje dirbančios didžiosios kompanijos savo klientams gali pasiūlyti ne tik moderniausias ir tobuliausias pastatų inžinerinių sistemų projektavimo bei montavimo technologijas, bet ir nuolatinę kompiuterizuotą įdiegtų sistemų kontrolę bei priežiūrą.

Projektų įgyvendinimo metu ypač svarbūs šių projektų vadovai. Jie ne tik užmezga kontaktus su užsakovais bei bendradarbiauja su architektais, bet ir koordinuoja visą projektų valdymo procesą nuo idėjos bei sprendimo gimimo iki galutinio jų išpildymo.

Tomas Lapinskas

UAB „Yglė“
Ozo g. 10, LT–08200 Vilnius
Tel. (8 5) 237 5233
Faks. (8 5) 237 5234
El. paštas [email protected]
Svetainė www.ygle.lt

2005 m. Ruduo