Sandarioje, nevėdinamoje patalpoje oras nesikeičia, o maišosi su įvairiais kvapais, išsiskiriančiais iš drabužių, statybinių konstrukcijų, lovų ir pan. Toks „sunkus“ oras gali sukelti nuovargį, mieguistumą ar kitus neigiamus reiškinius. Siekiant to išvengti, patalpas reikia nuolat vėdinti, dėl to naujai statomuose pastatuose montuojami ištraukimo kanalai, kuriais turėtų pasišalinti panaudotas oras. Norint sukurti natūralų vėdinimą, reikia, kad šviežias oras patektų į patalpą ir išstumtų senąjį. Tam reikalinga pritekėjimo anga, pavyzdžiui, orlaidė ar langas. Šio tipo vėdinimas nėra kontroliuojamas − oro kaita priklauso nuo aplinkos temperatūros, vėjo krypties ir stiprumo. Žiemą į patalpą patenkantis šaltas oras intensyviai išstumia šiltą, taigi oro kaita vyksta lengvai, tačiau tokiu būdu nepamatuotai eikvojama šiluma, jaučiamas diskomfortas dėl šalto oro srautų. Vasarą, kai lauko temperatūra susilygina su kambario, patalpos vėdinamos sukuriant skersvėjį, nes paprasčiausiai atvėrus langus patalpos nesivėdina. Toks senas ir neekonomiškas vėdinimo būdas klientui vis dažniau tampa nepatrauklus, kadangi negalima kontroliuoti į patalpą patenkančio oro kiekio. Be to, tiekiant šviežią orą per pravertus langus ar orlaides, į patalpą kartu patenka vabzdžių, žiedadulkių, dulkių, kritulių, girdimas gatvės triukšmas, pagaliau ir paties pastato eksploatacija tampa nesaugi.

Gyvenamuosiuose namuose sunaudojamo oro rodikliai nėra vienodi, jie kinta atsižvelgiant į žmonių veiklą. Įjungus papildomus oro traukimo prietaisus, pvz., garų rinktuvus, patalpoje gali susidaryti išretėjimas, kai pašalinama daugiau oro, nei jo patenka į patalpą. Tokiu atveju oras ima plūsti į patalpą per oro ištekėjimo kanalus, taigi tualeto kvapai, židinio dūmai nepasišalina į išorę, o siurbiami į vidų. Vėlgi situacija ištaisoma pravėrus langą. Tačiau pasvėrę visus tokio vėdinimo pranašumus ir trūkumus, pastebėsime, kad atsiranda geresnių vėdinimo sistemų poreikis.

Tobulėjant technologijoms ir nuolat ieškant naujų sprendimų, siūlomos mechaninės vėdinimo sistemos. Jos veikia tokiu principu, kad vienu vamzdžiu į patalpą paduodamas šviežias oras, o kitu – ištraukiamas ir išmetamas į išorę panaudotas, tik kitoje vietoje nei paimamas, užtikrinant, kad į patalpą jis vėl nepateks. Ši sistema tikrai patraukli, tačiau jai įrengti būtina vieta ir galimybė sumontuoti vėdinimo kamerą, ortakius, šildytuvą, šilumos tiekimo ir reguliavimo sistemą.

Kadangi dažniausiai visos patalpos vėdinamos iš anksto nustatytu intensyvumu, tokio tipo vėdinimas gyvenamuosiuose namuose tampa neekonomiškas. Juk jei visi gyventojai susirinkę bendrojo naudojimo patalpose, be reikalo vėdinama kita namo dalis. Be abejo, problemą galima išspręsti įrengiant automatines sistemas kiekvienos patalpos vėdinimui reguliuoti individualiai, tačiau taip visa sistema gerokai pabrangsta ir klientui gali tapti nepatraukli. Verta atsižvelgti ir į tai, kad sistemos veiklai reikalinga energija, dažniausiai pati brangiausia jos rūšis – elektra, naudojama neefektyviai. Taip pat reikia nuolat keisti filtrus, kurie net30–40proc. greičiau užsiteršia dėl patalpų vėdinimo nereikalingu intensyvumu.

Dėl visų minėtųjų priežasčių mechanines vėdinimo sistemas specialistai rekomenduoja ne gyvenamojo, o komercinio ar biurų tipo pastatuose, kuriuose visos patalpos eksploatuojamos numatytu intensyvumu. Juose galima apskaičiuoti reikalingą tolygų oro kiekį, optimaliai pritaikant sistemą ir nepereik-vojant energijos.

Šildymo prietaisus gaminanti belgų įmonė „Jaga“, atsižvelgdama į rinkos keliamus poreikius, praėjusiais metais klientams pasiūlė naujo tipo vėdinamąją sistemą „oXygen“. Šią sistemą sudaro oro tiekimo ir šalinimo įrenginiai. Oro tiekimo įrenginį rekomenduojama grupuoti su kitais „oXygen“ vėdinamosios sistemos elementais – radiatoriumi, CO2 davikliu ar kitais prietaisais. Tačiau sistemos detalės gali puikiai funkcionuoti ir atskirai.

Vėdinimo sistemos ventiliatorius traukia iš lauko orą, kurį perfiltravęsirsumaišęs su patalpos oru tiekia į kambarį. Dėl patalpoje susidariusio oro viršslėgio nereikalingas šiltesnis oras pasišalina per ištraukimo kanalus, kartu išsinešdamas ir blogus kvapus, drėgmę bei anglies dvideginį. Kadangi iš išorės įtraukiamas oras sumaišomas su šildymo prietaiso pašildytu arba patalpos oru, nejaučiamas patalpos atšalimas net šaltuoju metų laiku, nes tinkamai įrengta šildymo sistema pajėgi palaikyti reikalingą patalpos temperatūrą.

Paprastas įrenginių valdymas leidžia individualiai reguliuoti oro, patenkančio į skirtingus kambarius, kiekį. Gyventojai gali sumažinti nenaudojamų patalpų vėdinimą ar padidinti patenkančio oro srautą, jei kambaryje jo sunaudojimas padidėjo. Taip užtikrinamas sistemos ekonomiškumas.

Didelis „oXygen“ sistemos pranašumas tas, kad ji slopina iš gatvės sklindantį triukšmą vidutiniškai 49 dBA, o pats įrenginys, esant normaliam oro srautui, kelia tik 12–30 dBA triukšmą. Iš aplinkos patenkantis šviežias oras filtruojamas, atsižvelgiant į kliento poreikius (galima pasirinkti skirtingų tipų filtrus).

Paprastas filtras apsaugo nuo smulkių vabzdžių ar stambesnių dalelių patekimo į patalpos vidų. Tankesnieji, antialerginiai, filtrai apsaugo nuo smulkių žiedadulkių ar dulkių. Sistema neužima daug vietos, taigi gali būti montuojama ir senuose pastatuose, kuriuose vieta vėdinimo sistemai nebuvo suplanuota.

Prietaiso eksploatacija patogi vartotojui, kadangi jam prižiūrėti nereikia specialių žinių. Vartotojas, įsigijęs prekę ir perskaitęs jos informacinį lapelį, galės pats ją prižiūrėti, kai reikia − keisti filtrus. Tačiau bendrovės „Vilterma“, Lietuvos rinkoje atstovaujančios „Jaga“ siūlomoms pastatų vėdinimo sistemoms, specialistai, kilus rimtesnėms problemoms, maloniai teikia konsultacijas ir techninę pagalbą.

Sistemą galima integruoti į kompiuterinio valdymo tinklą, taip leidžiant valdyti sistemą ir stebėti įrenginių darbą bei oro kokybę patalpoje.

Siekiant ekonomiškiau ir patogiau valdyti sistemą, galima įrengti programuojamą sistemos valdiklį, o ypač svarbiose patalpose – CO2 daviklį, su kuriuo ribojama anglies dvideginio koncentracija patalpoje, aktyvinant tos patalpos vėdinimą. CO2 nukritus žemiau leistinos ribos, vėdinimas mažinamas. Daviklis taip pat fiksuoja ir išsaugo duomenis apie tai, kurią valandą, kurioje patalpoje, kokio stiprumo vėdinimas buvo reikalingas.

Patalpose, kuriose reikalinga intensyvi oro kaita, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, senelių namuose, natūralaus vėdinimo ortakiai nespėja pašalinti oro pertekliaus. Dėl to pastatuose montuojami ventiliatoriai, išstumiantys į lauką reikalingą panaudoto oro kiekį. Visų įrenginių automatinis valdymas vyksta ta pačia elektros maitinimo linija, modeminiu ryšiu kartu perduodant duomenis apie sistemos elementų darbą. Pavyzdžiui, oro tiekimo ventiliatoriui pradėjus tiekti didesnį oro kiekį į patalpą, oro šalinimo įrenginys taip pat padidina darbo intensyvumą.

Taigi renkantis pastato vėdinimo sistemą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį, naudojimo intensyvumą ir tik pasikonsultavus su kompetentingais specialistais priimti galutinį sprendimą. Juk tik šviežias ir nuolat keičiamas oras gali užtikrinti gerą savijautą ir maksimalų būsto komfortą.