Spalio 25 d. Vilniuje surengtas urbanistinis forumas „Lietuvos darnios erdvinės plėtros sistemos kūrimas“. Renginys skirtas urbanistinės plėtros Lietuvoje problemoms ir perspektyvoms. Forumo dalyviai aptarė urbanistinės politikos įgyvendinimo valdymo bei socialinių ir ekonominių pasekmių problemas. Nemažai dėmesio skirta ir daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos, būstų modernizacijos bei nuo šių procesų neatsiejamam žmogiškajam aspektui. Forume dalyvavo ir Olandijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Latvijos bei Estijos pakviesti specialistai.
Forumo dalyvius pasveikinusio ir įžanginę kalbą tarusio Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, dinamiškas gyvenimas ir iškilusios miestų problemos verčia pažvelgti į miestų plėtrą nauju žvilgsniu. Anot G. Kirkilo, požiūris į urbanistinį planavimą iš esmės keičiasi, ieškoma naujų būdų ir formų bei finansinių galimybių, modernizuojami esami pastatai, stengiamasi keisti miestiečių savimonę ir taupyti energetinius išteklius. „Manau, labai svarbu, atsižvelgiant į Vakarų Europos tradicijas, nepamirštant ir mūsų šalies specifikos, praturtinti savo urbanistinę politiką naujais planiniais sprendimais. Tikiu, kad šis urbanistinis forumas taps svarbiu postūmiu formuojant naują šalies būsto standartą ir nubrėžiant miestų plėtros perspektyvas“, − teigė G. Kirkilas
Pertraukos metu surengta spaudos konferencija
Kavos pertraukos metu surengta spaudos konferencija „Urbanistinė plėtra Lietuvoje – praeities vingiai ir ateitis“, kurios metu aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis aptarė problemas kilusias dėl 1990-2000 m. valstybinės teritorijų planavimo sistemos panaikinimo, išdėstė kokiomis priemonėmis taisomos praeities klaidos, ieškojo privataus kapitalo ir visuomenės interesų suderinimo variantų, pristatė kokiais būdais bus užtikrinama darni šalies miestų plėtra 2007-2013 m.
Bendrųjų planų renesansas
A. Kundroto teigimu, dabartinį laikotarpį galima pavadinti „bendrųjų planų“ renesansu, nes po 1990-2000 m. suirutės, šiuo metu rengiama galybė įvairių šios srities dokumentų. „Tiems, kurie baiminasi, kad po „bendrųjų planų eros“ viskas ir pasibaigs, galime pažadėti, kad darbas tikrai bus pratęstas. Apie tai buvo kalbama ir forumo metu. Tačiau tam, svarbu atkreipti dėmesį į užsienio šalių pavyzdžius, kurie byloja, kad būtina vykdyti aktyvesnę politiką, parengti tam tikrus žemės išpirkimo įstatymus, sugriežtinti parengtų planų realizavimą bei ieškoti efektyvesnių jų realizacijos būdų. Svarbu po bendrųjų planų pabaigimo, apsvarstyti kiekvieną kylantį klausimą, neprarasti tempo, skirti daugiau lėšų, gaivinti institucinę sistemą“, − teigė A. Kundrotas. Jo įsitikinimu, verslo sektoriaus dalyviams prisidėjus prie šio proceso, problemas pavyktų išspręsti ne tik efektyviau, bet ir greičiau.
Aktualūs tampa klimato kaitos bei energetikos klausimai
LNTPA prezidento R. Dargio teigimu, pastarasis forumas, pirmą kartą suteikė galimybę visiems kartu aptarti esamas problemas ir kartu ieškoti sprendimų, padiskutuoti apie šiandien Lietuvoje vykstančius procesus. „Šiuo metu Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, tampa aktualūs du iššūkiai: klimato kaita bei energetika. Šie du dalykai bus aktualūs ir ateityje, nuo jų priklausys ir visos gyvenimo sritys. Todėl šiandien jau pribrendo reikalas susėsti už vieno stalo ir įvertinti padėtį, išsiaiškinti šiandieninės padėties priežastis ir nuspręsti, ką reikia daryti ateityje. Ateityje mūsų laukia tikrai daug darbų, ir, visų pirma, mano manymu, reikia pradėti nuo politikų švietimo, kad pastarieji suvoktų problemų aktualumą. Kitas svarbus žingsnis – politinis susitarimas, kokią mes norime matyti valstybę ir jos miestus ateityje“, − teigė R. Dargis.
Požiūrį būtina keisti
R. Dargio teigimu šiandieninė situacija nėra palanki miestų plėtrai, kuri yra vienas pagrindinių valstybės plėtros faktorių. Šiuo metu Lietuvos miestuose sukuriama 96 proc. BVP, kas reiškia, jog miestų plėtra yra mūsų šalies ekonominio augimo faktorius. „Kaip mes juos padarysime patogius gyventi, investuoti, taip mes ir augsime“, − įsitikinęs LNTPA prezidentas.
Pasak renginio organizatorių, forumas atveria galimybes pasikeisti nuomonėmis ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio specialistais. „Turime rinktis ne tik geriausią, bet ir priimtiniausią mūsų šaliai pokyčių kelią, atsižvelgiant į Lietuvos politinę santvarką, jau veikiančių energetinių centrų pusiausvyrą – privatų verslą, miestų gebėjimus ir pan. „Reikia turėti omenyje, kad būtent miestų savivaldybės yra pagrindiniai vystytojai, šiandien darniai plėtoti miestus sugebės ne privatūs verslininkai, o savivaldybės, įgyvendindamos savo planus. Tam reikia atiduoti žemės valdymą pastarosioms, kad jos galėtų įgyvendinti savo idėjas, galėtų realizuoti tiek planavimą, tiek įgyvendinimą“, – teigė R. Dargis.
A. Kundroto įsitikinimu, verta atkreipti dėmesį į Didžiosios Britanijos pavyzdį. „Kai, prieš porą metų šioje šalyje buvo atlikta įvairių plėtros aspektų analizė, pagrindiniu „stabdžiu“ buvo įvardinti savivaldos gebėjimai. Todėl turėtume atkreipti į tai dėmesį, kad ir šalyse, kurios turi ilgą tokių institucijų istoriją, susiduriama su panašiomis problemomis. Todėl svarbu šiuos klausimus labiau viešinti. Institucinių gebėjimų tvirtinimas yra vienas svarbiausių, kalbant apie savivaldą“, − teigė A. Kundrotas.
R. Dargio įtikinimu, normatyvuose turi būti labai aiškiai nurodyta griežta atsakomybė už nepagrįstą vyriausiųjų architektų, plėtros departamento darbuotojų ir politikų kišimąsi į miestų plėtrą. „Stebėkime kas vyksta šiandien Vilniaus savivaldybėje. Jau nebėra komitetų, kurie nesvarsto detalių planų. Kodėl svarsto? Todėl, kad tokiu būdu statomos „užtvankos“ bet kuriam projektui ir taip bandoma „išspausti“ tam tikrus atsiskaitymus su korumpuotais politikais. Taigi, mums reikia apsispręsti, ko mes norime: ar, kad šis projektas būtų kuo korumpuotesnis ir ilgesnis, ar mes norime jį padaryti aiškų, skaidrų ir, visų pirma, įgyvendinimą. Todėl svarbu subalansuoti politikų ir profesionalų įtaką per normatyvinę bazę ir atsakomybes“, − savo nuomonę pristatė LNTPA prezidentas.
Realybė skiriasi nuo planų
Aplinkos ministro teigimu, kalbant apie daugiabučių renovaciją reikia paminėti, kad kartais iškeldami kažkuriuos klausimus, mes linkę nutylėti sprendimo būdus, kurie yra gerokai sudėtingesni nei atrodo pradžioje. „Dabar, kai vyriausybė priėmė sprendimą dėl 50 proc. kaštų padengimo, pateikiamų projektų augimas gerokai paspartėjo, tačiau realybė skiriasi nuo planų. Juk negalima per prievartą gyventojams įsiūlyti renovacijos, juolab tuomet, kai jie turi padengti dalį jos kaštų. Jei būtų dengiama 100 proc. tas klausimas būtų daug paprastesnis, tačiau net esant tokiam finansavimui negalima tikėtis, kad šis procesas vyks greitai. Tai, be abejo, gera idėja, tačiau sunkiai realizuojama“, − teigė A. Kundrotas
R. Dargio įsitikinimu visuomenė iš valdžios turi laukti tam tikros politikos bei tam tikrų ideologinių sprendimų. „Nemanau, kad valstybė turėtų be atodairos viską finansuoti. Nepamirškime, kad būsto savininkai yra patys žmonės – privatininkai. Čia mano manymu, puikiai tinka sparnuota frazė „Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Žmonės patys turi suvokti renovacijos svarbą, o suvokimas gali ateiti dviem keliais: per švietimą arba per „kišenę“. Nuo naujų metų dujų kaina pakils iki 313 JAV dolerių už 1 000 m³, tai reiškia, kad šildymas brangs apie 60 proc. Žmonėms tai – papildomi keli šimtai litų mokesčių. Tai, mano manymu, pakankama paskata suvokti, jog laikas keisti langus, tvarkyti sienas, stogus ir pan.“, − teigė R. Dargis.
„Bizono“ pavyzdys − Lietuvai tinkamiausias
A. Kundroto teigimu, „Lietuvoje būna – viskas gerai, kol nieko nevyksta. Kai pradeda kažkas vykti tuoj pat atsiranda „žinovų“, kurie žino kaip tą dar geriau įgyvendinti. Tie, kuriems teko betarpiškai susidurti su Vakarų Europos patirtimi, bando labai greitai tą „kurpalių“ užmauti čia, sugižę į Lietuvą“. Ministro įsitikinimu, problema ta, kad pamirštama atkreipti dėmesį į šalies savitumus, kur sąlygos bei suvokimas nuo kitų šalių gerokai skiriasi. „Tai galioja ir šiuo metu vykstantiems procesams, kaip bendrųjų planų sudarymas, kurie palaipsniui apauga tokiais „žinovais“, tai iš dalies sąlygoja neigiamą visuomenės požiūrį. Įprasta tapo bandyti nepagrįstai paspartinti procesą“, − teigė A. Kundrotas.
Tuo tarpu R. Dargis visus šiuos procesus lygina su bizonų bandos bėgimu. „Bizonų banda bėga tokiu greičiu, kokiu gali bėgti paskutinis silpniausias arba seniausias bizonas. Niekas nebando jo pralenkti ar palikti likimo valiai. Mes taip pat – galime judėti į priekį taip greitai, kaip keičiasi mūsų labiausiai nesuvokiančio žmogaus mąstymas“, − teigė R. Dargis.
Tomas Lapinskas