Tvora: nuo saugumo šydo iki nuosavybės simbolio ir estetikos elemento

Šiandien tvora nebėra vien tik įvairius statinius, jų kompleksus, žemės ar kitokius sklypus juosianti ir saugumo jausmą suteikianti užtvara. Šiandien tvora – neatskiriamas įvairių architektūrinių stil...
Šiandien tvora nebėra vien tik įvairius statinius, jų kompleksus, žemės ar kitokius sklypus juosianti ir saugumo jausmą suteikianti užtvara. Šiandien tvora – neatskiriamas įvairių architektūrinių stilių pastatų aplinkos elementas. Nors savo privataus gyvenimo ar sėkmingos tam tikros veiklos įgyvendinimo daugelis 21 amžiuje neįsivaizduoja be tvoros, retai kuris susimąsto, kad tvora istorijos eigoje atliko ne vien tik techninę apsaugos ar teritorijos atskyrimo funkciją, bet taip pat buvo itin svarbus, visuomenės gyvenimo tendencijas diktavęs elementas.

Civilizacijos pradžia

Pasak pasaulyje pripažintos aptvėrimo sistemų gamybos lyderės „Betafence“ atstovo Baltijos šalims Audriaus Bartaškos, žodis „tvora“ kilo iš senovinės anglų kalbos žodžio „fense“, kuris buvo žodžio „defense“, reiškiančio apsaugą (šiuolaikinėje angl. k. defence), trumpinys.

„Tvorų atsiradimo istoriją analizavę žmonės pažymi, kad nuo pat pradžių tvora atliko kur kas didesnę nei vien tik fizinę funkciją – tam tikros teritorijos įrėminimą. Neretai tvirtinama, kad tvoros istorijos eigoje turėjo svarbią kultūrinę reikšmę. Galiausiai, žmonijos civilizacijos istorija glaudžiai susijusi su tvorų atsiradimo istorija: civilizacijos šaltinis – žemės ūkis, šeima ir privati nuosavybė. Visų šių sampratų vystymuisi didelę įtaką turėjo tvoros atsiradimas“, – pasakojo A. Bartaška.

Pasak jo, pati pirmoji ir svarbiausia funkcija, kurią atliko tvoros – subrandino žmonijos mąstymą apie privačią nuosavybę. Tvorų neturėjo tik tos visuomenės, kuriose nebuvo privačios nuosavybės. Tarp jų – klajoklių tautos ir didžioji dalis Amerikos indėnų genčių. Atsiradus tvoroms, žmonės pradėjo labiau rūpintis žeme – ją panaudodavo ne vieną kartą, bet stengdavosi įdirbti taip, kad ji būtų derlinga daug metų.

„Betafence“ atstovas Baltijos šalims taip pat pažymėjo, kad net ir tvoros turėjimas ne iš karto ir ne visose bendruomenėse atliko tą pačią funkciją. Pavyzdžiui, kai kurios Amerikos indėnų gentys turėjo tvoras, tačiau jos buvo skirtos gynybai, o ne nuosavybei apibrėžti. Tokios tvoros niekada neapsupdavo indėnų stovyklų, o būdavo pastatomos vienoje stovyklos pusėje. Taip tvora tapdavo indėnų karių skydu.

Išradėjas nežinomas

Kaip teigė A. Bartaška, tiksliai nežinoma, kas pirmasis išrado tvorą. Tačiau dar filosofas Žanas Žakas Ruso pažymėjo, kad „Pirmasis žmogus, aptvėręs žemės sklypą ir pareiškęs „ši žemė – mano“ bei sugebėjęs tuo įtikinti kitus žmones, buvo tikrasis pilietinės visuomenės steigėjas“. Tvoros atsiradimas institucionalizavo vieną svarbiausių visuomenės sutarties elementų – bendrą visų jos narių pripažinimą, kad privačią nuosavybę privalu gerbti.

Taigi tvoros atsiradimas žymėjo rimto ūkininkavimo ir privačios nuosavybės pripažinimo pradžią. „Betafence“ atstovo įsitikinimu, bene svarbiausia buvo tai, kaip tvoros atsiradimas pakeitė žmonių požiūrį į žemės dirbimą.

„Kol skirtingose pasaulio vietose žemė priklausė visai bendruomenei, jos nariai itin nesirūpino žemės dirbimu. Kai žmogus suprato, kad žemė yra jo ir kad tik nuo jo priklauso, kiek naudinga ji jam bus, įvyko lūžis. Juk neveltui britai sako: „Padovanok žmogui nederlingos žemės plotą ir jis pavers jį sodu. Išnuomok žmogui devyniems metams sodą ir jis pavers jį dykuma“, – kalbėjo „Betafence“ atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad istorijos eigoje tvorų atliekamos funkcijos skirtingose šalyse įgaudavo vis naujų funkcijų, o 21 amžiuje aptvėrimai stebina ne tik savo funkcijomis, bet ir pasirinkimo gausa.

Svarbi interjero darna

Šiandien tvora – ne tik privačios nuosavybės ribas žyminti užtvara, bet ir didelių rizikos teritorijų, pramoninių ir viešųjų erdvių pastatų bei aplinkos saugumą užtikrinantys veiksniai. Įvairių teritorijų aptvėrimo pasirinkimas stulbinantis. Tvoros gali būti medinės, vielinės, metalinės, mūrinės, elektrinės, dekoratyvinės, želdinių gyvatvorės ar bet kurių šių rūšių kombinacijos.

Pasak A. Bartaškos, priklausomai nuo to, ką – privačią valdą, valstybinę sieną, mišką, greitkelį ar koncerte šėlstančią minią – norima atitverti, priklauso ir aptvėrimo sistemoms keliami specifiniai reikalavimai.

Kaip pažymėjo „Betafence“ atstovas, privačių namų ramybę norintys apsaugoti žmonės šiandien itin daug dėmesio skiria estetinei tvoros svarbai.

„Žmonės apsauginę tvoros funkciją bando suderinti su nepriekaištinga namų aplinka. Jie nori, kad aptvėrimo sistemos derėtų prie kraštovaizdžio ir namo eksterjero, todėl žmonėms svarbu ne tik tai, ar tvorų panelės tvirtos, bet ir tai, ar jos dekoratyvios. Šia prasme daug žmonių įrodė, kad nauda ir grožis nėra nesuderinami dalykai,“ – tvirtina specialistas.

Kaip teigė A. Bartaška, mažesniam sklypui atitverti žmonės linkę rinktis žemesnes tvoras. Pastaruoju metu itin populiarios ažūrinės (permatomos) tvoros, leidžiančios praeiviams grožėtis tvarkinga sklypo aplinka. Ypač puikiu ir paplitusiu sprendimu tapo tvirtesnės, estetiškesnės ir prabangesnės tvoros įrengimas priekinėje sklypo pusėje, tuo tarpu atsitvėrimas nuo kaimynų – neaukšta „Pantanet“ tipo virinto tinklo tvorele.

Ypatingoms teritorijoms – ypatingi aptvėrimai

Be bendrų ypatybių, taikomų visoms aptvėrimo sistemoms, egzistuoja tam tikri specifiniai kriterijai konkrečios paskirties gaminiams: padidintos rizikos teritorijų apsaugai, pramonės ir viešojo sektoriaus zonoms, ūkinių ar privačių statinių aptvėrimo sistemoms.

Padidintos rizikos teritorijose – elektrinėse, kalėjimuose, valstybinių sienų teritorijose – kurioms itin svarbi griežta apsauga, dažnai įrengiama „atkalbėjimo“ funkciją turinti sistema.

„Šios tvorų sistemos neleidžia atsitiktiniams praeiviams kirsti teritorijos. Jos sudaro fizinę kliūtį, kuri aiškiai nurodo, kad įeiti gali tik įgalioti asmenys. Tokias tvoras sunku perlipti arba sunaikinti, nes jų tinklas smulkus, o vielos – storos. Be to, patikima tvoros danga užtikrina ilgą tarnavimo laiką ir puikų matomumą – tai esminis veiksnys stebint teritoriją kameromis“, – sako A. Bartaška. Pasak jo, pagal pageidaujamą saugumo lygį galima pasirinkti įvairų aukštį, vielos skersmenį, tinklą, standumo briaunas ir kt.

Retrospektyviai žvelgiant į tvorų funkcijos ir dizaino evoliuciją, žmonijos tobulėjimas akivaizdus: pradėję nuo primityvių, dažnai tik apsauginę funkciją atlikusių aptvėrimų, šiandien žmonės statydami tvoras ne tik apsaugo savo privačias valdas nuo nepageidaujamų praeivių, bet ir užtikrina sklandžią įvairių sektorių įmonių veiklą bei suteikia savo valdoms išskirtinumo.
 
Daugiau informacijos:
Lina Balsytė
Redaktorė / Editor
"Contact Market"
Tel.(5 2) 123172, mob. (8 655) 69192
[email protected]
Kategorija: Kita