Tuščių sklypų savininkai gali lengviau atsikvėpti – nebereikės mokėti bendrijoms

2020 M02 19 | Kita

Tuščių sklypų savininkai gali lengviau atsikvėpti – nebereikės mokėti bendrijoms

Lietuvoje sklypų savininkai gana dažnai susiduria su situacija, kuomet turėdami tuščią sklypą ir nebūdami jokių bendrijų nariais, yra apmokestinami greta veikiančių gyvenamųjų namų bendrijų už naudojimąsi inžineriniais tinklais ir kitais mokesčiais. Ypač tas aktualu soduose esančių sklypų savininkams. Tačiau praeitų metų pabaigoje teismas nusprendė, kad žemės sklypo savininkas neturi prievolės mokėti minėtų mokesčių bendrijai.

Priskaičiavo skolą ir palūkanas

„Šis precedentas turėtų pasitarnauti visiems tuščių sklypų savininkams, kurie nėra namų savininkų bendrijų nariai ir nesinaudoja jų turtu bei paslaugomis. Remiantis juo, bendrijos neturi jokio pagrindo reikalauti iš tokių sklypų savininkų mokėti bendrijos nariams taikomus mokesčius“, - sakė advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Dovydas Cvetkovas.

Viskas prasidėjo nuo to, kad Klaipėdos rajono gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Sembijos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. S. daugiau kaip 3 tūkst. eurų skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Bendrija teigė, kad skola susidarė atsakovei ilgą laiką nemokėjus bendrijos įstatuose numatytų mokesčių už bendro naudojimo objektus, įvairių rinkliavų, įmokų į kaupiamuosius bendrijos fondus, kitų mokesčių.

Apmokestino, nors paslaugų nepageidavo

Atsakove tapusi sklypo savininkė su ieškiniu nesutiko ir argumentavo, kad jokių mokesčių gyvenamųjų namų bendrijai ji neturi mokėti, nes nėra bendrijos narė, o ant jos sklypo nestovi jokie pastatai.

„Teismui nurodėme, kad atsakovė su bendrija nėra kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendraturtės. Taip pat, kad atsakovė neturi prievolės mokėti už bendrijai priklausančių objektų, naudojimą, remontą ir panašiai, nes niekada jais, kaip ir jokiomis kitomis bendrijos paslaugomis, nesinaudojo. Atsakovė tiesiog turi nenaudojamą žemės sklypą, pati gyvena užsienyje ir jokių paslaugų nepageidauja“, - pasakojo atsakovės advokatas D. Cvetkovas.

Vis tik pirmosios instancijos teismas patenkino gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ieškinį.

Teismas nusprendė, kad savininko pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo kyla ne tik iš Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, bet ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Jame nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Neatsižvelgė, kad sklype nėra pastatų

Atsakovė nesutiko su teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kurį Šiaulių apygardos teismas patenkino. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują – gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą.

Anot teisėjų kolegijos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovės J. S. žemės sklype nėra registruota pastatų (jų nėra ir faktiškai) ir žemės sklypas neprijungtas prie jokių bendrijos tinklų. Tai svarbu, nes įstatymo nuostatose kalbama tik apie butų ir kitų patalpų (pastatų), o ne žemės sklypų savininkus.

Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė nėra bendrijos narė ir neturi jokio bendrąja jungtine nuosavybės teise naudojamo turto su bendrija, todėl šiuo atveju jos įstatai atsakovės atžvilgiu negali būti taikomi.

„Kad atsakovei būtų galima taikyti bendrijos įstatus, anot teismo, byloje turi būti nustatyta, jog atsakovė naudojasi bendrojo naudojimo objektais ar bendrijos turtu arba paslaugomis. Kadangi bendrija neįrodė, kad toks naudojimasis buvo, teisėjų kolegija nusprendė, jog ieškovės ieškinys yra neįrodytas bei nepagrįstas ir todėl jį atmetė“, - apie teismo sprendimą pasakojo bylą laimėjusios klaipėdietės advokatas D. Cvetkovas.

 

Daugiau informacijos: „Žlioba&Žlioba“ advokatas Dovydas Cvetkovas,8 687 44 322, d.cvetkovas@zlioba.lt