Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), asociacija Lietuvos mediena (LM) ir Lietuvos miškų savininkų asociacija (LMSA) liepos 22 dieną organizavo išvažiuojamąją diskusiją „Darnią plėtrą stabdantys ir skatinantys veiksniai miškų sektoriuje“. Diskusijoje, kuri vyko Trakų rajone Klevines kaime įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje "Namija", dalyvavvo miškų savininkai, nekilnojamojo turto plėtotojai, medienos produkcijos gamintojų bei atsakingų valstybinių institucijų atstovai, ekonomistai, laisvosios rinkos ekspertai, žurnalistai.
Pasak LNTPA direktorės, dr. Dalios Bardauskienės, išvykos tikslas - įvertinti darnią plėtrą ribojančius veiksnius privačių miškų valdose, aptarti su specialistais kaip egzistuojančias problemas paversti naujomis galimybėmis, rasti balansą tarp žmogaus ūkinės veiklos nuosavoje žemėje, miško valdoje ir valstybės reguliavimo, kuris šiandien daugiausia nukreiptas į draudimus. "Susidaro įspūdis, kad voverė miške turi daugiau teisių, nei miško savininkas", - kalbėjo Dalia Bardauskienė. Ji sakė, kad valstybėje vis plačiau įsigali ydinga praktika drausti ir bausti, kurios jau seniai atsisakyta Vakarų šalyse, įgyvendinančiose darnios plėtros principus. "Pažangiose Vakarų šalyse saugoma - taupiai naudojant, tačiau Lietuvoje iki šiol saugojimas ir naudojimas yra tarsi priešingose stovyklose. Saugojimas tampa - "aklu" ir tiesmukišku, neįvertinant aplinkos, neįvertinant, kad aplinka ir darni plėtra apima socialinius, ekonominius ir ekologinius aspektus, o ne vieną iš jų. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje jau 83 proc. teritorijos yra saugoma, dažnai neatsirenkant ką tikrai reikėtų tinkamai prižiūrėti ir saugoti. Šiandien jau saugomi net pievų grioviai....", - teigė dr. Dalia Bardauskienė.
Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius pasidžiaugė suradęs didelį būrį bendraminčių ir išdėstė savo požiūrį į keliamas problemas. Diskusiją pratęsė nusipelnęs Lietuvos miškininkas, ilgametis Miškotvarkos tarnybos buvęs vadovas , o šiuo metu - LMSA pirmininko pavaduotojas Algirdas Antanas Brukas. Jis skaičiais ir faktais pagrindė, kaip dabartinė aplinkosaugos politika miškų ūkyje ir saugomose teritorijose (kurią jis įvardijo tiesiog "ekokratija" ) stabdo investicijas, naikina etnokultūrą kaime, neskatina jaunų žmonių verslumo regionuose ir taip palaipsniui stumia žmogų nuo žemės.
LNTPA Valdybos narys Kęstutis Kristinaitis pasidžiaugė, kad sutampa diskusijoje dalyvaujančių asociacijų pozicija dėl ūkinių ir aplinksauginių funkcijų atskyrimo būtinybės valstybiniame valdyme tuo panaikinant šiuo metu egzistuojantį interesų konfliktą Aplinkos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų veikloje. Pabėžta būtinybė atsisakyti arba suteikti tik patariamąją funkciją specialiesiems žinybiniams planams, kurie negali turėti viršenybės prieš bendruosius teritorijų planus. K.Kristinaitis patvirtino LNTPA Valdybos nuomonę, kad derėtų atsisakyti ir tikslinių žemės paskirčių.
Kritišką poziciją dėl valstybės vykdomos politikos privačių miškų savininkų ir darnios plėtros politikos atžvilgiu išsakė nusipelnęs Lietuvos miškininkas Visvaldas Cemnolonskas, buvęs Miškų ūkio ministras Rimantas Klimas ir LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis. Jis teigia, kad Lietuvoje miško žemė aplinkosaugininkų laikoma "šventesne už šventą karvę". "Nors miškų plotai kasmet didėja vidutiniškai 6,8 tūkst. ha, miškingumas jau pasiekė 32,7% šalies teritorijos, tačiau ir toliau miško savininkams valdų neleidžiama naudoti kompleksiškai, sukuriant būtiną gyvenimo ir poilsio kokybei infrastruktūrą, žmonės negali pilnaverčiai kurtis, plėtoti verslus. Paradoksas, tačiau plynai iškirsti mišką galima, o ten pat įsikurti - neleidžiama, nors tai būtų šimtaprocentinė garantija aplinkui augančio miško išsaugojimui. Be kompleksinės ūkinės veiklos nėra darnios plėtros į šalies regionus, nes aktyviems žmonėms instituciniai draudimai nesudaro galimybių kurti gerovę sau ir aplinkiniams", - pabrėžė LMSA vadovas. Jo teigimu, nelanksti ir nepažangi radikalios aplinkosaugos politika stabdo investicijas, naikina etnokultūrą kaime, neskatina jaunų žmonių verslumo regionuose, menkina miško valdų vertę.
"Vertė krenta ne tik finansine išraiška. Liūdniausia, kad nesukuriama pridėtinė vertė, kelianti gyvenimo kokybę - infrastruktūra, naujos paslaugos, darbo vietos, pajamos, įplaukos į biudžetą, investicijos ir kt.", - ūkinės veiklos privalumus dėsto Algis Gaižutis. Jo teigimu, aplinkosauginių draudimų mastai yra stulbinantys. Remiantis Vilniaus regiono detaliųjų planų organizatorių ir rengėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu tokioms teritorijoms priskiriama apie 70 proc. Lietuvos ploto, o kai kuriuose rajonuose - virš 80 proc. Į apskaitą įtraukus žemės ūkio paskirties teritorijas, žemė su įvairiais apribojimais sudarytų 95 - 98 proc.
Ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos miškų instituto direktoriaus pavaduotojas ir LMSA garbės pirmininkas Stasys Mizaras savo pasisakyme pažymėjo, kad dėl įvairiausių ūkinės veiklos ribojimų susidarantys vien tik žaliavinės medienos praradimų nuostoliai vertintini 3 milijardais Lt.
LNTPA direktorė dr. Dalia Bardauskienė sako, kad dabartinė susiklosčiusi situacija teritorijų planavime reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų. Ji teigia, kad prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė urbanistikos klausimais jau pateikė Vyriausybei pasiūlymus kaip sustiprinti už teritorijų planavimą ir urbanistinę plėtrą atsakingą instituciją, kaip pertvarkyti teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą, kaip skirti deramą dėmesį teritorijų planavimo ir urbanistikos mokslui. Ji viliasi, kad Vyriausybei pateikti pasiūlymai padės išspręsti ir opius miškų savininkams klausimus.
Tam pritaria ir LMSA pirmininkas Algis Gaižutis, kuris įsitikinęs, kad pokyčiai taip pat reikalingi ir miškų bei kaimo vietovių planavime. "Planuojame pasinaudoti LNTPA patirtimi vystant darnios plėtros idėjas ir neurbanizuotose teritorijose", - pažymėjo LMSA pirmininkas.
LNTPA