Vakariečiams gali pasirodyti keista, tačiau Japonijoje vaikų darželiai tikslingai projektuojami bei statomi šalia šventyklų. Šventikai (daugiausia krikščionių) čia dažniausiai dirba vadovaujančiose pa...
Vakariečiams gali pasirodyti keista, tačiau Japonijoje vaikų darželiai tikslingai projektuojami bei statomi šalia šventyklų. Šventikai (daugiausia krikščionių) čia dažniausiai dirba vadovaujančiose pareigose. Japonai įsitikinę, kad religinių organizacijų buvimas šalia vaikų darželių svarbus vaikų auklėjimui. Viena tokių, 2005 m. Tokijuje atstatyta Harajuku protestantų bažnyčia – puikus pavyzdys to, kaip teigiamai gali funkcionuoti bažnyčia japonų bendruomenėje, kuri čia yra visų parapijiečių pasididžiavimo objektas bei vietinių gyventojų susirinkimo centras.
Pirmą kartą ši bažnyčia buvo pastatyta 1904 m., tačiau buvo visiškai sugriauta Antrojo pasaulinio karo bombardavimo metu. Pasibaigus karui Harajuku bažnyčia buvo žaibiškai atstatyta, tačiau net šitaip ja rūpinantis, prabėgus šešiasdešimčiai metų medinis bažnyčios karkasas nesugebėjo atlaikyti šioje vietovėje itin dažnų žemės drebėjimų. Tokio Ayoma rajone tarp „MUJI“ parduotuvių bei „Mc Donald‘s“ ir „Starbucks“ restoranų esanti bažnyčia sunkiai galėjo pritraukti pro šalį skubančių susirūpinusių Tokio gyventojų dėmesį. Todėl, kuomet Jungtinė Kristaus bažnyčia Japonijoje (United Church of Christ in Japan) pasiūlė rekonstruoti pastatą, pastorius ir parapijiečiai nedvejodami sutiko ir išsakė savo norus dėl naujojo pastato.
Visų pirma, jiems norėjosi, kad naujieji dvasiniai namai į save atkreiptų visų praeinančiųjų pro šalį dėmesį. Kitas pageidavimas − vidinio bažnyčios išplanavimo niuansai. Norėta, kad bažnyčios interjeras pabrėžtų tai, kad ji visuomet atidaryta visiems, tiek krikščionims, tiek ir kitų religijų atstovams. Architekto paieškos prasidėjo maždaug prieš dešimt metų iki bažnyčios pastatymo. Projektuoti pastatą patikėta prancūzų architektui Henriui Gueydanui bei japonų dizaineriui Fumiko Kaneko, kurių bendra kūryba žinoma „Ciel Rouge Creation“ vardu. Galutinio pastato projekto buvo laukiama ilgai, nes bažnyčios pastorius norėjo, kad visi parapijiečiai turėtų galimybę išreikšti savo pageidavimus dėl bažnyčios pastato apipavidalinimo. Galų gale, viskas buvo suprojektuota taip, kad patenkintų visų, kurie lankosi šioje bažnyčioje reikalavimus.
Vienas Viduramžių Europos bažnyčių apipavidalinimo motyvų – vitražai, kuriuose buvo vaizduojami biblijinės istorijos epizodai ir pradžioje buvo skirti padėti neraštingiems suprasti Kristaus gyvenimą, tačiau „Ciel Rouge Creation“ architektų suprojektuota bažnyčia, pati tapo Kristaus istorijos įsikūnijimu. Tam, kad bažnyčia atkreiptų dėmesį ne tik varpų dūžiais, bet ir eksterjeru, architektai sukonstravo 16 m aukščio varpinę su per visą jos aukštį „prapjautu“ kryžiumi. Šis į akis krentantis ženklas visus praeinančius įspėja, kad šioje vietoje yra dievo namai ir kviečia apsilankyti.
Iš pirmo žvilgsnio betoninis pastato fasadas nekelia atvirumo bei draugiškumo asociacijų. Susidedantis iš išlinkimų bei kreivų linijų, jis primena gigantišką šiuolaikinę skulptūrą, skirtą įaudrinti stebinčiojo vaizduotę. Trys stikliniai liežuviai kyla į fasado viršų, nieko neįtariančiam stebėtojui demonstruodami Šv. Dvasios bei Šv. Trejybės simboliką. Vidinė, nepaprastai šviesi ir nuotaikinga bažnyčios erdvė kontrastuoja su šiuo vaizduotę sukrečiančiu „pasisveikinimu“. Lankytojai įeina į 188 m šviesa užpildytą pastatą, kurį 13 m aukštyje vainikuoja gracingai išsilenkiančios lubos. Sunkios arkinės lubos bažnytinėje navoje sukuria teatrinio šviesos žaidimo efektą. Lubų formos primena suomių architekto Alvaro Alto kurinius. Jos panašios į debesis, pro kuriuos prasismelkia šviesa. „Ciel Rouge Creation“ vadovo teigimu, „kurdami interjerą dizaineriai įkvėpimo sėmėsi iš Biblijos“. H. Gueydanas pabrėžia, kad čia itin svarbiu atramos tašku kūrybai tapo „Būties knyga“. Būtent ji paskatino gimti tokį interjerą, simbolizuojantį Kristaus delną, gaubiantį visus esančius bažnyčios viduje.
Bažnyčios altorius, be kita ko, primena laivo denį – dar vieną biblijinį motyvą. Net stiklų skaičius lubų perdangose neatsitiktinis: varpinė išorėje ir šeši struktūriniai moduliai, sujungti langų rėmais, visumoje sudaro septynis − skaičių, simbolizuojantį septynias pasaulio kūrimo dienas, aprašytas „Būties knygoje“. Įėję į Harajuku bažnyčią patenkate į biblijinį pasaulį, kurio modernios improvizacijos vaizdiniai kyla tiesiai priešais jūsų akis. Tačiau, pastoriaus teigimu, Kristaus gyvenimo istorija, čia visgi nėra pagrindinė. Svarbu ir tai, ką gali duoti bažnyčia. Krikščionims pačios pamaldos – daug svarbesnis dalykas. Bažnyčios architektūra atlieka ne vien estetinę ar dekoratyvinę funkciją. Visi šie elementai užtikriną bažnyčios chorui puikią akustiką.
„Ciel Rouge Creation“ architektai bažnyčią pavertė ne tik matoma ir vizualiai atvira visiems, bet pagalvojo ir apie šalia esančios mokyklos auklėtinius, kaimyninių namų gyventojus bei bažnyčios lankytojus, kuriems būtini tam tikri patogumai. Šoninė nava ir pirmo aukšto dalis parengta popamokinei vaikų veiklai. Bažnyčioje yra valgomasis, liftas bei specialiai praplatintos durų angos, pritaikytos neįgaliųjų žmonių vėžimėlių transportavimui. Kėdes, sustatytas šoninėse navose, specialiai šiai bažnyčiai pagamino japonų statybinė kompanija „Hohtoku“. Jos išdėstytos lanku ir yra nukreiptos į altorių, esantį prie pietinės bažnyčios sienos. Anot bažnyčios pastoriaus, „pamaldos neturi tapti dogmų kaip absoliučios tiesos, įpiršimu“. Jo įsitikinimu, bažnyčia suteikia žmogui laiko ir vietos, kad pabūti su dievu, „laisvoje atmosferoje“.
Tarp baltų įkomponuotos ir spalvotos kėdės – dar vienas ženklas, kad bažnyčia skirta ne vien krikščionims, o yra atvira visiems. Pamaldų metu, kurios prasideda ankstyvą rytą ir tęsiasi iki pusiaudienio, saulė lėtai juda nuo vieno lango iki kito, apšviesdama kiekvieną iš parapijiečių, siųsdama savo palaiminimą visiems, esantiems viduje. Net neskaitę Biblijos sutinka, kad Harajuku bažnyčia – meno kūrinys. H. Gueydano teigimu, projektavimo metu, norėta šviesą panaudoti taip, kad čia besilankantieji ją ne tik jaustų, bet ir patys taptų šviesa.
