„Toyo Ito & Associates“ architektų biuro suprojektuoto naujojo Kakamigaharos (Japonija) krematoriumo grakšti geometrija kiekvienam stebėtojui kelia visiškos ramybės jausmą. Specialistų teigimu, būtų d...
„Toyo Ito & Associates“ architektų biuro suprojektuoto naujojo Kakamigaharos (Japonija) krematoriumo grakšti geometrija kiekvienam stebėtojui kelia visiškos ramybės jausmą. Specialistų teigimu, būtų didelė klaida tvirtinti, kad japonų architektas Toyo Ito seka Franko Gehry pėdomis, naudodamas aštrių kampų transformaciją į jautrias moteriškas linijas. Tačiau nežiūrint į tai, jo kūryboje neretai brėžiamos paralelės: nuo dantuotos vasaros „Serpentine“ galerijos paviljono (2002 m.) bei „Tod`s Omotesando“ pastato Tokijuje geometrijos, iki organinių porėtų struktūrų meno ir parodų centro Gente (Belgija) bei operos projekto Taizhonge (Тaivanas). Iš esmės, linijų kreivumas lygiems kampams buvo priešpastatomas visą jo kūrybos laiką: nuo patrauklių vieno jo pirmųjų projektų išlinkimų – „PMT“ kompanijos būstinės Nagojoje (Japonija) – iki elipsoidinių Jasučiros municipalinio muziejaus lubų bei dengtos sporto arenos Odatės mieste (Japonija). Savo ruožtu Matsumoto meno centro pastatas primena smuiką ir yra apšviečiamas amebos pavidalo langais, išdėstytais visiškai atsitiktinai.
Dabar T. Ito pareiškė norys skirti daugiau dėmesio infrastruktūrai. Savo koncepciją japonų architektas apibūdina kaip „standartizuoto griežtumo transformaciją į tolygią organišką erdvę, kuri simbolizuoja amžinybę bei naujas galimybes susieti architektūrą ir žmogų“. „Grin-Grin“ parko arkiniai paviljonai, kylantys lyg žaliuojančios kalvos trio Fukuokoje, ir naujieji „Meiso no mori“ municipaliniai laidojimo namai netoli Gifu miesto, gali pasirodyti esą laiptai kelyje į Taizhongą. Skirtingai nei jo suprojektuota Mediateka Sendajuje, kur plonos sijos, kurias T. Ito pritaikė kaip atramas masyviai struktūrai, lyg suakmenėjo – tai nesenai atliktas darbas įkūnija savyje tą pačią lanksčią, lengvą konstrukciją, kuria architektas ir pradėjo savo karjerą.
„Meiso no mori“ pastatas pakeitė senąjį čia buvusį krematoriumą ir kartu su šalia esančiomis kapinėmis sukūrė nepriekaištingą erdvę, skirtą mirties garbinimui. Įkvėptas dangumi lėtai plaukiančių debesų, T. Ito nusprendė paversti pastatą kuo mažiau materialiu, sukurti jį vien tik iš ramybės.
Laisvai išlenkta betono kriauklė sklando virš gyvybės ir mirties. Stogo forma buvo apskaičiuota pagal algoritmą, kuris generuoja optimalų struktūrinį sprendimą. T. Ito lygina šią struktūrinę analizę su augalo evoliucija. „Čia, kaip ir gamtoje, vyksta neįtikėtinai sudėtingas procesas (įtraukiantis keletą trūkstančių evoliucinių ciklų) vedantis prie neįtikėtinai paprastų rezultatų“, – sako architektas. T. Ito suprojektuota užlaidinė šauna į viršų ir leidžiasi, lyg atkartodama kalvotą, mišku apaugusį, reljefą. Tai itin jaučiama, kai pastatas pasidengia sniegu ir atsispindi lygiame upelio paviršiuje. Banguotos pakabinamosios pastato lubos švelniai apšviestos.
Keturi struktūriniai branduoliai ir dvylika plonų kūginių kolonų su įkomponuotais kriokliais, suprojektuoti po stogu lyg atsitiktine tvarka. Lygaus paviršiaus kolonos skleidžia švelnų spindesį, o išskleistos užlaidos lyg saugo įstiklintus kambarius skirtus apeigoms ir tarsi sparnas tęsiasi nuo pagrindinio bloko. Kubo formos funkcinės bei apeiginės patalpos išdėstytos tarp centrinės dalies ir kolonų.
T. Ito parodos „Naujoji realybė ir architektūra“, atidarytos Tokijuje praeitą rudenį ir šiandien tebekeliaujančios po Japoniją, metu „Meiso no mori“ stogo nuosvyra buvo atkartota platformos, užpildančios galeriją ir suteikiančios žiūrovams vidinį struktūros suvokimą, pavidalu. Pasineriant į jos vidinių išlinkimų tyrinėjimą, galima įžvelgti ir kitų pastatų fragmentų, atliekant savotišką architektūrinį pasivaikščiojimą per erdvę bei laiką. Video ekranuose demonstruojamas kompiuterinis stogo modelis, kur lankytojai suvokia, kad plonas kiautas sudarytas iš medinių bei metalinių konstrukcijų, užpiltų tam tikru tirpalu. Čia visus statybos etapus galima pamatyti savo akimis. Kūrybos galia pradžioje net gąsdina, tačiau vėliau, šio veiksmo sukuriamas rezultatas nuramina – mirties tragedija nugrimzta į antrą planą, architektūrinė asimetrija nukelia mus į gamtą, aprėmintą kolonų bei bangos formos stogo.
