Privatų gyvenamąjį namą ar sodą supančių takų grindimui naudojamų medžiagų spektras tikrai nemažas – tam tinka naudoti betoną, natūralų bei dirbtinį akmenį, žvyrą, gruntą ir net medieną. Tačiau ruošiantis savo kieme kloti takelius nereiktų pamiršti, jog, visų pirma, grindinys turi būti praktiškas, pagrindinė jo paskirtis – apsaugoti namus nuo purvo, o juos supančią pievelę bei gėlynus nuo išmindžiojimo. Ir tik pasirinkus vietą bei grindinio medžiagas, galima pradėti galvoti apie tai, kaip harmoningai priderinti takelio grindinio raštus bei spalvas prie supančios aplinkos.
Šiuos plačiausius (vedančiuosius) takus patariama grįsti iš akmens ar betono pagamintomis plytelėmis. Pradžioje, priklausomai nuo pasirinktos medžiagos, būsimo tako vietoje, reikia iškasti 25–40 cm gylio griovelius, išlyginti bei suplukti dugną ir užpilti 10–20 cm žvyro ir atitinkamai 5–10 cm rišamosios medžiagos – smėlio. Vietoje smėlio galima naudoti ir 4–5 cm betono sluoksnį, o norint papildomai sutvirtinti gali būti įliejamas ir armatūros tinklelis. Vėliau ant viršaus klojamos trinkelės, plytelės ar akmens plokštės taip, kad jų viršus būtų iškilęs 2–3 cm virš žemės paviršiaus. Pabaigoje tarpai užpildomi smėliu ir visas takas nuplaunamas vandeniu.
Siauriems takeliams, skirtiems vaikščioti po vieną, įprastai išsiraizgiusiems sode, pakanka 0,51–1 m pločio. Šiuos takelius rekomenduojama grįsti smulkiu natūraliu ar skaldytu akmeniu, ar net mediniais rąsteliais. Skirtingai nei platiesiems takams pastariesiems užtenka žvyro ir smėlio pagrindo.
Automobilių stovėjimui skirtos vietos bei įvažiavimo grindinys klojami ant stambios skaldos (10 cm sluoksnis) arba betono. Įvažiavimo takas turi būti 2,5–3 m pločio, be to, būtina suformuoti nedidelį dvipusį nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Kad būtų patogu išlipti ir įlipti į automobilį bendras aikštelės plotis turėtų būti nemažesnis nei 3 m.
Vaikų žaidimų aikštelėse bei poilsio zonose dangą, pagal galimybes, reikėtų daryti iš lygios medžiagos, vengiant didelių tarpų. Čia geriausia naudoti klinkerio plytas, tašytą akmenį ir betonines trinkeles, o taip pat stambias natūralaus akmens plokštes.
Grindiniui pasirenkamų medžiagų spalvą, tipą bei formą reiktų derinti prie namo ir jį supančios aplinkos koncepcijos. Ryškias spalvas geriau derinti prie modernių būstų, čia pat derinant skirtingas spalvas bei medžiagas galima kurti įvarius grindinio raštus. Prie tradicinių formų pastatų, ypač akmeniniais pamatais, harmoningai dera skaldyto akmens grindinys, prie medinių namų - smulkūs akmenukai bei pastelinių spalvų trinkelės ar žvyras.
Kalbant apie takus bei nedideles aikšteles reiktų pastebėti, kad „perspausti“ bandant įkomponuoti daugiau nei du skirtingus atspalvius ar medžiagas nepatartina, toks sprendimas gali atrodyti neharmoningai. Kūrybos poreikį rekomenduojama patenkinti formuojant įdomesnį raštą – „įrėminti“ tako ar aikštelės kraštus ir pan.