UAB „Ranga“ – plokščiųjų stogų įrengimo ekspertai
„Pirmiausia noriu pabrėžti, kad planuojant darbus būtina numatyti, jog ant įrengto stogo jau nebus toliau vykdomi statybos darbai, nes dėl jų paprastai nukenčia danga (pažeidžiamas jos sandarumas) ir termoizoliacinis sluoksnis.
Tais atvejais, kai būtina uždengti stogą ir ant jo vykdyti kitus darbus, rekomenduojame iš karto ant perdangos įrengti hidroizoliacinį sluoksnį iš lydomosios bituminės dangos. Taip apsaugojus patalpos vidų nuo kritulių, galima vykdyti darbus pastato viduje ir ant stogo. Hidroizoliacinis sluoksnis šiuo atveju atliks garų izoliacinio sluoksnio funkciją. Užbaigus darbus ant stogo, rekomenduojame įrengti termoizoliacinį ir hidroizoliacinį sluoksnius. Stogo vietose, kuriose tenka dažniau vaikščioti stogdengiams, būtina įrengti laikinus takus, kad nebūtų išmindytas termoizoliacinis sluoksnis“, – patirtimi dalijasi įmonės direktorius ir statinio konstrukcinės dalies ekspertas Arvydas Juozaitis.
Jautriausios stogo vietos – parapetai, įlajos ir kiti stogo konstrukcijoje įmontuoti stovai ar panašūs elementai. Jų įrengimas nėra sudėtingas, tačiau tam reikia išmanymo ir kruopštaus bei atsakingo darbo. Aukštų pastatų parapetai, įrengti atvirose vietose, dažnai nuplėšiami vėjo gūsių. Paprastai įrengiami parapetai, kuriuose skardos lakštas dengia visą horizontalią parapeto plokštumą. „Mūsų ilgametė patirtis parodė, kad tai nėra efektyvus sprendimas.
Įrengdami vėdinamus parapetus, naudojame kietą medienos skiedrų (angl. oriented strand board, OSB) ar panašią plokštę, kuri sudaro pagrindą dangai prie parapeto priklijuoti ir skardos lakštui tvirtinti. Skardos lakštas dengia dalį parapeto, o ant fasado užleidžiamas pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus. Ant parapeto viršaus skardos lakštas padengtas lydomąja bitumine stogo danga“, – pasakoja UAB „Ranga“ direktorius.
Stovų, esančių ant stogo, konstrukcijos ir stogo dangos sujungimo sprendimas visai paprastas, jei naudojamos specialiai tam skirtos movos. Dažnai taupymo sumetimais tokios movos nenaudojamos, o sandarumą bandoma užtikrinti priklijuojant dangą prie stovo. Tai gerai atlikti labai sudėtinga, todėl šios vietos dažnai būna nesandarios.
„Dar vienas didelio taupymo rezultatas – nepakankamas tvirtinimo elementų kiekis. Esant dideliems vėjams, tokiame stoge tvirtinimo elementai kirpimo jėgos tiesiog nupjaunami arba ištraukiami iš pagrindo, o stogo danga atplėšiama nuo šilumą izoliuojančio sluoksnio. Danga tiesiog „banguoja“, o kartais yra ir nuplėšiama. Mūsų praktika parodė, kad tvirtinimo elementų ant stogo turėtų būti ne mažiau nei keturi 1 kv. m, o ties pastato parapetais, karnizais ir kraigu jų naudojama gerokai daugiau“, – teigia A. Juozaitis.
Įrengiant stogus ant profiliuotos skardos pakloto, tikslinga garų izoliacinį sluoksnį įrengti ant 20 mm storio mineralinės vatos plokštės. Tik taip šis sluoksnis bus apsaugotas nuo pažeidimų, kurie dažnai atsiranda stogdengiams montuojant šilumą izoliuojančias plokštes (vaikštant per garų izoliacinį sluoksnį) ir bus užtikrintas geras garų izoliacijos sluoksnio siūlių sujungimas. Šio sluoksnio sandarumas yra labai svarbus ne tik mažinant garų laidumą, bet ir užtikrinant pastato sandarumą.
</I>