2008-ieji Šanchajuje paskelbti Laszlo Hudeco metais

1918 m. jam pavyko pabėgti. Persikėlęs į Šanchajų, jis įsidarbino braižytoju amerikiečių architektų dirbtuvėse „R. A. Curry“, kur netrukus ėmė eiti vadovaujančiojo architekto pareigas, o vėliau tapo ir vienu valdybos narių. Tuomet architektas ir pasikeitė pavardę į lengviau užsieniečiams ištariamą – Hudecas.

1925 m. L. Hudecas atidarė savo biurą ir pradėjo gauti pirmuosius didelius užsakymus. Jo darbai labai įvairūs: kai kurie priskiriamiistorizmui, kiti – art deco stiliui, o kai kurie net šiuolaikinės architektūros stilistikai. Šie statiniai iki 1940 m. labiausiai formavo Šanchajaus įvaizdį. Tuomet šis miestas buvo svarbiausias ekonominis Rytų Azijos centras, kuriame vyko itin daug tiek visuomeninių pastatų, tiek ir privačių namų statybų.

Aiškios stilistinės linijos nebuvo, tačiau L. Hudecas neabejotinai turėjo estetinį jausmą, o tai leido jam kurti sėkmingus projektus pagal įvairias kryptis. Kartu su kitais vakarų architektais, dirbusiais tuomet Šanchajuje, jis atliko ir kultūros sklaidos misiją, savo statiniais (iš viso jų apie 50) demonstruodamas europietiškosios architektūros įvairovę.

Pats žymiausias L. Hudeco suprojektuotas pastatas – „Parko viešbutis“ („Park hotel“) (1931–1934), 86 m aukščio (22 aukštų) art deco stiliaus plieno karkaso dangoraižis iki 1952 m. buvo pats didžiausias Azijos, o iki 1980 m. pradžios ir Šanchajaus pastatas.

Taip pat nuostabiu art deco stiliaus pavyzdžiu, nenusileidžiančiu amerikietiškiesiems projektams, galima pavadinti jo suprojektuotą 1 900 vietų kino teatrą „Da Guangming“ („Didysis teatras“) (1933).

Neoklasicistinė „Huadong“ ligoninė (1926) tęsia jo darbų liniją, kurios architektas laikėsi, dirbdamas „R. A. Curry“ biure, o metodistų memorialinė bažnyčia „Moore“ (1928–1931) pastatyta plytinės neogotikos stiliumi. Tuo tarpu vadinamoji daktaro Wu vila (1938) priskiriama prie geriausių šiuolaikinės architektūros pavyzdžių Kinijoje.