Vietnamo sostinė garsi senąja ikikolonijine bei vėlesne kolonijinio laikotarpio architektūra. Ant begalės čia esančių ežerų krantų stūksantys senieji budistų vienuolynai, prancūzų viešpatavimo laikota...
Vietnamo sostinė garsi senąja ikikolonijine bei vėlesne kolonijinio laikotarpio architektūra. Ant begalės čia esančių ežerų krantų stūksantys senieji budistų vienuolynai, prancūzų viešpatavimo laikotarpyje pastatytos vilos, teatrai bei kavinės sukuria savitą, nepakartojamą miesto įvaizdį. Būtent dėl to Hanojus šiandien priskiriamas gražiausių Azijos miestų sąrašui. 2010 m. Vietnamo sostinei sukaks tūkstantis metų, tačiau kaip tik dabar turtingam šio miesto istoriniam paveldui, įkūnytam architektūroje, iškilo pavojus visiškai išnykti.
1960 m. Hanojuje gyveno 644 tūkst., 1976 m. – 1,5 mln., o dabar net 3 mln. gyventojų. Toks neįtikėtinas žmonių augimo tempas per daug apkrovė miestą. Siauros senojo Hanojaus gatvės, sudarančios 36 kvartalus, kur gyvena 36 skirtingų amatų meistrai, bei šešėliuose paskendę prancūziškojo laikotarpio „Naujojo miesto“ bulvarai, su XIX a. pab.−XX a. pr. vasarnamiais, demonstruojančiais europietiškų stilių bei vietinės architektūros elementų derinį, palaipsniui nyksta. Tūkstančiai motociklų bei motorolerių ir, be abejo, automobilių pakeitė iki tol Hanojaus gatvėse karaliavusius netriukšmingus bei ekologiškus dviračius. Tai įtakojo žaibiškai atsiradusius begalinius automobilių kamščius bei padidintą aplinkos taršą. Vietoje tradicinių dviaukščių pastatų rajonų, kur didžioji jų šeimininkų gyvenimo dalis tekėdavo gatvėse, sparčiai dygsta beveidžiai dangoraižiai. Puikiausiu pavyzdžiu gali tapti Pietų Korėjos plėtros kompanijos „Keangnam group“ neseniai pradėtas, 1 mlrd. dolerių vertės projektas − 70 aukštų dangoraižio statybos miesto centre. Pastatą planuojama baigti 2010 m., tuomet jis taps pačiu didžiausiu šalies dangoraižiu. Nuo šių metų pradžios miesto taryba patvirtino net 197 naujų viešbučių, biurų pastatų bei gyvenamųjų namų projektų, kurių vertė 918 mln. dolerių.
UNESCO specialistai skelbia pavojaus signalą, jų teigimu, būtina susirūpinti ne tik dėl to, kad istoriniams statiniams gresia pavojus išnykti, bet ir dėl to, kad tokie procesai gali įtakoti senosios gyvenimo sanklodos, turinčios ne mažesnę kultūrinę vertę, griuvimą. Nežiūrint į tai, kad egzistuoja patvirtintas naujasis Hanojaus generalinis planas, kuriame naujųjų komercinių pastatų bei gyvenamųjų daugiaaukščių namų statybos numatytos miesto paraštėse, miesto centre vykdomos statybos bei griaunami senieji kvartalai.
Pasaulio banko atstovai jau pastebėjo, kad šiame mieste neteisėta statybos įmonių bei korumpuotos miesto valdžios veikla nėra kontroliuojama. Anot jų, statybos pradedamos be jokio municipalinių tarybų ir, juolab, gyventojų pritarimo. Todėl kyla didžiulis pavojus, kad netolimoje ateityje Hanojaus architektūros paminklų – nuo mažų amatininkų dirbtuvėlių, beveik nepakitusių net 1000 metų, iki eklektikos bei art deco dvasia suprojektuotų rūmų laukia tipiškas Rytų Azijos senosios miestų architektūros likimas − žaibiškas išnykimas.