Netipinių projektų įgyvendinimas – galimybė tobulėti

Kokia užduotis buvo iškelta jūsų bendrovei?

Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rekonstrukcijos projektas sukurtas architekto Sauliaus Juškio. Tai buvo valstybinis užsakymas, vykdomas 2003–2006 metais. Mano manymu, tai gana sudėtingas uždavinys ne tik dėl ypatingo pastato statuso, bet ir dėl bendros senamiesčio architektūros diktato. Čia nuo 1920 m. stovėjo puošnus dviaukštis simetriškas pastatas modernizuoto neoklasicizmo fasadais, sovietmečiu tapęs karininkų mokykla. Taigi šis objektas turėjo būti paverstas architektūrinei aplinkai „draugišku“ modernios bibliotekos pastatu. Pastatas nebuvo apibrėžiamas kaip kultūros paveldo objektas, tačiau Panevėžyje tai vienas iš senesnių pastatų ir, be abejo, buvo siekiama išsaugoti jo autentiškumą. Rekonstrukcijos metu apie 50 proc. statinio buvo išgriauta, sutvirtintos konstrukcijos, perdangos, sienos, pastatyti nauji priestatai. Pastatas pritaikytas šiuolaikinės bibliotekos poreikiams. Naująjį bibliotekos korpusą sudaro į vieną sujungti Respublikos g. 14 ir 16 namai bei priestatai. Iš pradžių ketinta buvusius pastatus tik rekonstruoti, tačiau sudarius bibliotekos programą paaiškėjo, kad jai reikia plėstis, todėl teko ieškoti darnios istorinės ir naujos architektūrinės išraiškos.

Kaip šį projektą įvertino Lietuvos specialistai?

Tai išskirtinis projektas, kuriame įgyvendintas originalus bandymas viešosios paskirties statiniui suteikti reikšmingą kultūros centro statusą. Daugiau dėmesio sutelkta į interjerą, atsisakant įžūlaus dominavimo išorėje. Projekto autoriui, architektui S. Juškiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, be kitų nuopelnų, ir už šiuolaikinės architektūros bei istorinės aplinkos dermę kuriant G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rekonstrukcijos projektą ir interjerą Panevėžyje. Mūsų bendrovės indėlis buvo pagerbtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiame kasmečiame konkurse, šiam objektui suteikiant metų gaminio vardą. Konkurso komisiją sudaro daugiau kaip trisdešimt kompetentingų vertintojų, todėl neabejotina, kad nominantai atrenkami objektyviai. Be to, apdovanojimą tradiciškai įteikia LR Prezidentas, o tai, be abejo, malonu.

Kokių užduočių kilo projekto vykdymo metu ir kokia tokių rekonstrukcijos darbų specifika?

Mūsų bendrovė rinkoje dirba jau ilgiau kaip dešimt metų. Esame sukaupę tikrai nemažą generalinių rangovų patirtį. Prieš pat apsiimant atlikti Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rekonstrukcijos darbus, buvome ką tik baigę truputį panašaus objekto − Panevėžio apskrities administracijos viršininko pastato − rekonstrukciją, todėl, turiu pripažinti, statybinių technologijų atžvilgiu ypatingų iššūkių nebuvo. Tačiau tai vis dėlto buvo senas pastatas, šalia kurio turėjo būti įkomponuotas naujas priestatas ir reikėjo šį kompleksą pritaikyti visiškai kitai funkcijai nei iki tol. Čia buvo suprojektuotos knygų saugyklos su visais reikiamais inžineriniais tinklais, kuriems keliami ypatingi reikalavimai. Bibliotekoje įrengta dešimties vietų kompiuterinio raštingumo klasė, šimto vietų konferencijų salė, net septynios skaityklos. Darbuotojams skirtos poilsio patalpos, katalogų ir komplektavimo centrai bei knygrišykla. Čia prisišlieja ir šalutinės − renginių bei susitikimų erdvės paskirtys.

Turiu pasakyti, kad dirbant šiame objekte ir architektas, ir užsakovo atstovas turėjo aiškų supratimą bei nuostatas, kurių laikėsi, o tai gerokai palengvino darbą. Viską galima atlikti kuo puikiausiai, kai biudžetas nevaržomas, tačiau kai skiriamos lėšos yra ribotos, o projekto

įgyvendinimas tęsiasi keletą metų, kinta darbo užmokestis, medžiagų kainos ir nuolat atsiranda vis naujų pasiūlymų. Subalansuoti turimas lėšas, technologijas ir galimybes nelengva. Todėl tokiomis sąlygomis itin svarbus dialogas tarp užsakovo, architekto ir darbus vykdančios bendrovės.

Kadangi tai senas pastatas, mums pasitaikė puiki proga kelti mūsų bendrovės specialistų kvalifikaciją tam tikrose srityse, nes kiekvienas objektas, be užduočių ir problemų sprendimo, suteikia ir galimybių, kuriomis būtina naudotis: galėjome pagilinti savo žinais, atestuoti toje srityje papildomą specialistų skaičių. Šiuo metu kaip tik atliekame panašaus pobūdžio objekto, buvusios Kauno „Spindulio“ spaustuvės, rekonstrukciją. Spaustuvė bus paversta viešbučiu ir konferencijų centru. Kai kurioms šio pastato dalims reikia net restauracinio pobūdžio darbų. Tačiau galiu pasakyti, kad dėl įgytos patirties daugelis procesų gerokai suprantamesni ir greičiau sprendžiami nei iki tol.

Dar vienas tokių objektų ypatumas − gana lėtas sprendimų priėmimas ir projektuotojo, rangovo bei užsakovo darbų suderinimas. Pastatai seni ir tik atidengus jų konstrukcines dalis pamatoma, su kokia problema tenka susidurti. Tuomet sprendžiama, ar reikia stiprinti pamatus ir konstrukcijas, keisti dalį inžinerinių sistemų, kiek autentiškų elementų pavyktų išsaugoti ir pan. Tokiais atvejais gimsta daug profesinių diskusijų, mėginama susitarti. Architektai ir restauratoriai, žinoma, stengiasi išsaugoti kuo daugiau senųjų konstrukcijų, o restauravimo technologijos yra gana brangios, ir, kas blogiausia, – gana lėtos. O jei dar nusprendžiama atverti kultūrinius sluoksnius, darbai dar labiau sulėtėja, todėl užsakovui ir rangovui atsiranda nemažai kliūčių, vėluoja finansinių srautų panaudojimas ir kt. Todėl be visų bendradarbiaujančių asmenų dialogo darbai negali būti tęsiami produktyviai. Teoriškai, turint daug laiko ir lėšų, naujoje statyboje gal ir būtų galima idealiai suprojektuoti, kad pastatas būtų statomas lyg „Lego“ kaladėlės, bet tokio pobūdžio objektuose atsiranda laiko bei biudžeto veiksniai ir tai, kad, nepradėjus pastato ardyti, negalima numatyti realios jo būklės.

Kokių objektų jūsų bendrovė imsis ateityje – panašių ar visiškai kitokių?

Kodėl gi ne? Tokia mūsų profesija ir verslo sritis, tai visuomet derybų bei interesų klausimas. Jei nepasirenki vien tik siauros specializuotos veiklos, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos, kur neretai tiesiog „tiražuojami“ keli tie patys projektai, tuomet kiekvienam statybos ir rangos objektui reikia nemažai pastangų. Tačiau, mano įsitikinimu, minėtųjų užduočių sprendimas – vienas įdomiausių mūsų darbo etapų. Mūsų bendrovė pasirinko dirbti generalinio rangovo teisėmis, o savo veiklą skirstome taip, kad išlaikytume balansą atlikdami 50 proc. darbų valstybiniame sektoriuje, o kitus 50 proc. skiriame komercinės paskirties gyvenamųjų namų, bankų, biuro pastatų, prekybos centrų ir panašaus pobūdžio projektams vykdyti.

Šiuo metu įgyvendiname patį didžiausią projektą per visą įmonės veiklos laiką − pramogų ir prekybos centrą „Akropolis“ Šiauliuose. Šio objekto specifikata,kadjisturibūtibaigtasperlabaitrumpąlaiką – vienus metus (atidarymas numatytas jau 2008 m. pabaigoje). Iš įdomesnių objektų galima paminėti AB „Ekranas“, kur atlikome vieno iš cechų įrengimo darbus. Tai irgi buvo savotiškas iššūkis − per gana trumpą laiką iš dalies atstatyti cechą, pašalinti gaisro padarinius, įrengti ir paruošti patalpas naujai kineskopų gamybos linijai. Anuomet tai buvo mūsų didžiausia sutartis. Be to, tradiciškai taip susiklostė, kad turime nemažai užsakymų iš norvegų investuotojų, vykdančių veiklą Panevėžyje, pavyzdžiui, mums teko statyti UAB „Hjellegjerde Baltija“ baldų gamybos fabriką, šiuo metu statome gamybines patalpas grupės „Adax“ įmonei.