Sutapdintųjų stogų šiltinimas: vienas ar du šilumos izoliacijos sluoksniai?

Didėjantis statybų kiekis ir, deja, statybos darbų kaina bei nuolat augantis atlygis už kvalifikuotą stogdengių darbą verčia ieškoti efektyvių būdų, kaip sparčiau atlikti sutapdintųjų plokščiųjų stogų dengimo darbus. Vienas jų – tokiems stogams apšiltinti pasirinkti vieną akmens vatos plokščių sluoksnį. Šis pasirinkimas leis sutaupyti ne mažiau kaip 15–20 proc. darbo sąnaudų, gerokai sumažins paruošiamųjų darbų (medžiagų gabenimo, sandėliavimo ir kėlimo ant stogo, atliekų utilizavimo) kainą bei trukmę.

Paprastai tokiam vienasluoksniam šiltinamajam stogo izoliacijos sluoksniui naudojamos dvitankės akmens vatos plokštės su sutankintu paviršiniu sluoksniu – jis atlaiko ir tolygiai išskirsto vaikščiojimo bei kitas eksploatacines apkrovas.

Aišku, kad pastatų savininkams svarbios eksploatacinės sutapdintojo stogo ypatybės. Kartais išgirstame sakant, kad per vienasluoksnį šiltinamąjį stogo sluoksnį dėl neperdengtų plyšių tarp akmens vatos plokščių gali padidėti šilumos nuostoliai. Dėl to esą teks didinti šiltinamojo stogo sluoksnio storį. Priežastys, dėl kurių jame gali susidaryti plyšių:

• nepakankamai atidžiai (nesuglaudus vienos su kita) suklojus akmens vatos plokštes;
• kai akmens vatos plokščių matmenų nuokrypiai nuo nominalių bus itin dideli.

Tokius argumentus nesunku paneigti. Pirmiausia reikėtų įvertinti tai, kad sutapdintąjį stogą apšiltinti patogiau, pigiau ir efektyviau, o kai kuriais atvejais padidinus jo šiltinamojo sluoksnio storį netgi galima sutaupyti mažinant šiltinamojo sienų sluoksnio storį. Juk santykinė pastato šilumos nuostolių dalis, prarandama per stogą, – viena iš didžiausių.

Kita vertus, pagal standarto LST EN 13162 reikalavimus akmens vatos plokščių ilgio leistini nuokrypiai yra ±2 proc., o pločio – ±1,5 proc. Statistinės analizės duomenys rodo, kad „Rockwool“ akmens vatos plokščių matmenų nuokrypiai nuo nominalių skiriasi labai nedaug (mažiau nei 5 mm). Praktiškai tai nereikšmingas dydis, beveik neturintis įtakos plyšiams tarp plokščių susidaryti. Be to, atidžiai klojant plokštes, jas galima taip priglausti vieną prie kitos, kad gretimų plokščių matmenų nuokrypiai kompensuotųsi.

Danijoje ir kitose šalyse buvo atlikti tyrimai, kai buvo sumodeliuoti įvairūs atvejai su vienasluoksne stogo šilumos izoliacija iš akmens vatos plokščių, tarp kurių buvo specialiai palikti skirtingo pločio plyšiai. Praktiniai šilumos nuostolių matavimai įrodė, kad tuo atveju, kai vienam kvadratiniam metrui stogo tenka 1 m ilgio ir 5 mm pločio plyšys, prarandama apie 3 proc. šilumos, 10 mm pločio plyšys lemia 5 proc., o 15 mm – 10– 12 proc. didesnius šilumos nuostolius.

Tačiau tokie platūs ir ilgi plyšiai vienasluoksnei stogo šilumos izoliacijai iš akmens vatos plokščių nebūdingi! 244 Danijos pastatų, kurių stogai nuo 1982 m. buvo apšiltinti vienu akmens vatos plokščių sluoksniu, apžiūra įrodė, kad platūs ir ilgi plyšiai šių plokščių sandūrose niekada nesusidaro. Didžiausias plyšių plotis buvo tik 5 mm, jų ilgis nedidelis – iki kelių centimetrų, todėl jie neturėjo didelės įtakos šiluminėms stogo ypatybėms. Atliekant šiuos praktinius tyrimus, nustatyta, kad gerokai siauresnių nei 5 mm plyšių kiekis apžiūrėtuose pastatuose išreiškiamas tokiais skaičiais: 1 m2 stogo tenka iki 4 cm ilgio plyšys. Dėl to netenkama iki 0,1 proc. šilumos, kas praktiniu požiūriu nėra reikšminga.

Lietuvos architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos specialistai taip pat tyrė plyšių susidarymo vienasluoksnės stogo šilumos izoliacijos sluoksnyje tikimybę bei šių plyšių įtaką stogo šilumos izoliacijos ypatybėms. Sumodeliavę įvairias situacijas, atlikę matavimus ir skaičiavimus, laboratorijos mokslininkai nustatė, kad vienasluoksnės šilumos izoliacijos sluoksnio storio didinimas prasmingas tik tuo atveju, jei plyšių tarp plokščių plotis yra didelis: per 8–10 mm. Pasak jų, efektyviausias būdas išvengti šilumos nuostolių dėl plyšių tarp akmens vatos plokščių – akmens vatos plokštes kloti perstumiant vieną ant kitos. Šios laboratorijos specialistai pabrėžia, kad pagrindinė galimų, tačiau išvengiamų šilumos nuostolių priežastis tokiame stoge su vienasluoksne šilumos izoliacija – ilgi ir vėjo prapučiami plyšiai. Jų nebus, jei akmens vatos plokštės bus perstumtos taip, kad išilginės šiltinamojo stogo sluoksnio siūlės nesutaptų.

Daugelio metų patirtis bei tyrimai Danijos, Lietuvos ir kitų šalių laboratorijose įrodo, kad vienasluoksnė stogo šilumos izoliacija yra tokia pat efektyvi, kaip ir dvisluoksnė. Beje, šis vienasluoksnio apšiltinimo sprendimas Lietuvoje nėra naujiena – jis pritaikytas ir gerai naudojamas keliolikoje objektų su itin dideliu stogo plotu. Augant statybų kainai, tokį sprendimą apsimokės diegti ir pastatuose, kurių stogo plotas palyginti nedidelis.

UAB „Rockwool“
Lukiškių g. 5-407, LT- 01108 Vilnius
Tel. (5) 2126024, faks.: (5) 2124492
El. paštas [email protected]
Svetainė  www.rockwool.lt

2006 m. Ruduo