Polistireninio putplasčio „Geoporas“ populiarumas sparčiai auga
Prieš keletą metų AB „Ukmergės gelžbetonis“ Lietuvos termoizoliacinių medžiagų rinkai pristatė naują gaminį − mažai vandens įgeriantį polistireninį putplastį „Geoporas“. Šis produktas ir šiandien neturi analogų mūsų šalyje. O kitose Europos šalyse jis naudojamas jau gana seniai. „Geoporo“ gamybai naudojama speciali žaliava, be to, pakeisti technologinio proceso režimai. Bendrovės specialistų teigimu, šis gaminys išsiskiria ne tik itin mažu vandens įgėriu, bet ir geresnėmis kitomis fizinėmisbeimechaninėmis ypatybėmis (gniuždomuoju įtempiu, kai gaminys deformuojamas 10 proc. lenkiant, stiprumu). Būtent todėl „Geoporas“ netrukus sulaukė pripažinimo ir mūsų šalyje. Apie šią medžiagą kalbame su AB „Ukmergės gelžbetonis“ rinkodaros direktoriumi Donaldu Krasausku.
Kas paskatino pasiūlyti tokį sprendimą?
Kaip ir kiti gamintojai, daug metų gaminome įprastą polistireninį putplastį. Tačiau ilgainiui nusprendėme ieškoti pažangesnių sprendimų, todėl teko nuodugniai pasidomėti kitų šalių, ypač Šiaurės Europos, gamintojų siūlomais sprendimais bei patirtimi. Šiose šalyse termoizoliacinių medžiagų naudojimo technologijos gerokai pažengusios į priekį, galioja griežtesni reikalavimai bei reglamentas. Išanalizavę jų patirtį pradėjome gaminti polistireninį putplastį, kurio šilumos laidumas dėl ypač mažo vandens įgėrio išlieka beveik nepakitęs, o kitos termoizoliacinės medžiagos, veikiamos drėgmės, praranda savo ypatybes..
Šiandien AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina dviejų tipų ypatingai mažai vandens įgeriantį polistireninį putplastį − „Geoporas EPS 100“ ir „Geoporas EPS 200“. Tokį pasirinkimą lėmė EUMEPS (Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacijos) rekomendacijos ir Lietuvos putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos parengtos statybos taisyklės „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“.
Kokių šalių patirtimi remtasi kuriant „Geoporą“?
Didžiausią patirtį naudojant analogišką produktą yra sukaupusios Skandinavijos šalys, ypač Suomija. Šioje šalyje tiesiogiai su vandeniu besiliečiantis termoizoliacinis sluoksnis gali būti įrengiamas tik iš polistireninio putplasčio (angl. frost insulation –mūsų gaminamo „Geoporo“ atitikmuo) ar ekstruzinio polistireninio putplasčio. „Geoporas“ pagamintas remiantis būtent Skandinavijos šalių pateikiamais bandymais, rekomendacijomis ir skaičiavimais. Visose Europos šalyse tokioms plokštėms parengtos nacionalinės normos ar taisyklės, tačiau pagrindiniai reikalavimai panašūs: gniuždomasis įtempis, kai gaminys deformuojamas 10 proc., ≥ 100 kPa;ilgalaikis įmirkis, laikant vandenyje panardintą medžiagą, po 28 parų < 2 proc. (tūrio).
1996 m. Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija finansavo specialų „Geoporo“ tipo polistireninio putplasčio naudojimo efektyvumą įrodantį projektą, kurį atliko Suomijos ir Švedijos mokslinių tyrimų institutai. Atlikti tyrimai patvirtino, kad žemėje esančio polistireninio putplasčio vandens įmirkis neviršija 2 proc. Vokiečių mokslininkai ištyrę vandens įmirkio įtaką polistireninio putplasčio šilumos laidumo ypatybėms nustatė, kad šiai medžiagai įgėrus 1 proc. vandens, šilumos laidumo koeficientovertė pablogėja tik mažiau nei 4 proc. Tų pačių bandymų metu nustatyta, kad atitvarų, kurių termoizoliacinis sluoksnis neturi tiesioginio kontakto su vandeniu, polistireninis putplastis įgeria tik 0,1 proc. vandens, o šilumos laidumas padidėja tik 0,4 proc. Įvertinus šį labai mažą šilumos laidumo pokytį, Europoje priimta, kad tokiais atvejais projektinis polistireninio putplasčio šilumos laidumas lygus nurodomam šilumos laidumui.
Kai polistireninio putplasčio plokštės „Geoporas“ nuolat liečia vandenį, t. y. sumontuotos pamatuose, cokoliuose, šilumos laidumo koeficientasdėldrėgmės turi būti perskaičiuojamas remiantis EN ISO 10456 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Šiluminių dydžių deklaruojamųjų ir projektinių verčių nustatymas“. Šilumos laidumo priklausomybė nuo vandens įgėrio pagal EN ISO 10456 pateikta lentelėje.
Kur patartina naudoti „Geoporą“?
„Geoporą“ patartina naudoti stogams su šilumos izoliacija, neapsaugota nuo atmosferos kritulių (vadinamasis „atvirkštinis stogas“), rūsių išorinėms sienoms su šilumos izoliacija, apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, kur gali būti sąlytis su gruntu, nėra reikalavimų dėl garso izoliacijos (grindų paviršiaus apkrova – vidutinė (salėse, kavinėse, restoranuose)), grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, kur taip pat gali būti sąlytis su gruntu, nėra reikalavimų dėl garso izoliacijos (grindų paviršiaus apkrova – didelė (knygų saugyklose, archyvuose, pramonės įmonėse, automobilių laikymo aikštelėse, baseinuose)), bei šaldytuvų grindims: vaisių, daržovių, mėsos ir kitų maisto produktų saugyklų grindims.
Visoms šioms konstrukcijoms rekomenduojama naudoti „Geoporą“, kuris sėkmingai gali konkuruoti su ekstruziniu polistireniniu putplasčiu (XPS). „Geoporas“ gerokai pigesnis už ekstruzinį polistireninį putplastį, tačiau fizinėmisbeimechaninėmisypatybėmis jam beveik nenusileidžia. Vienas iš pranašumų įsigyjant šią medžiagą − AB „Ukmergės gelžbetonis“ gali pasiūlyti ne tik standartinių dydžių plokščių, bet ir išpjauti jas pagal individualius užsakovo poreikius.
Kaip naujoji medžiaga pasitikta mūsų šalyje?
Iš pradžių šią naujieną pristatėme rinkoje: parodoje „Resta“, spaudoje, sukūrėme išsamų puslapį internete, skirtą vien tik šiai medžiagai. Neplanavome greito ir didelio pardavimų bumo, nes Lietuvos statybų rinka ganėtinai inertiška ir naują produktą įvesti nėra paprasta, tačiau jau praėjusiais metais susidomėjimas šia medžiaga netikėtai išaugo. Šiandien ji itin paklausi.
Įdomu tai, kad „Geoporas“ išpopuliarėjo tarp privačių užsakovų. Atrodytų, lyg ir turėtų būti atvirkščiai, nes paprastai į naujienas pirmieji reaguoja profesionalai ir tik vėliau jos pasiekia galutinius vartotojus, o šiuo atveju viskas klostėsi kitaip. Galime tik spėlioti, kad taip nutiko dėl to, jog dauguma profesionalų vis tik dažniau renkasi gerai pažįstamas medžiagas ir eina seniai pramintu taku. Tačiau neabejotina tai, kad šią medžiagą pasirenka tie, kuriems svarbus pastato patvarumas, t. y. tikrieji pastato šeimininkai, galutiniai vartotojai. Tai, kad „Geoporas“ tapo toks populiarus tarp privačių užsakovų, byloja apie besikeičiantį visuomenės požiūrį į kokybę ir visuomenės narių sąmoningumą.
Ar nepablogėja polistireninio putplasčio ypatybės, ar jis nesuyra nuo šaldymo ir šildymo ciklų, būdingų Lietuvos klimatui?
Kanados ir Suomijos mokslininkai, atlikę daugybę bandymų, nustatė, kad polistireninio putplasčio plokščių, kurių tankis ρ ≥ 20 kg/m³ ir granulės pakankamai sulydytos, gniuždomasis įtempis, kai gaminys deformuojamas 10 proc., ir šilumos laidumas po 300 šaldymo bei šildymo ciklų nepakito.
Nors ilgalaikis vandens absorbcijos nustatymas difuzijos būdu nėra privalomas Suomijoje, siekiant polistireninį putplastį palyginti su ekstruziniu polistireniniu putplasčiu, buvo atlikti bandymai, ir tiek „Geoporo“, tiek „XPS“ bandymų rezultatai buvo vienodi, t. y. < 3 proc., taigi abi šios medžiagos priskiriamos tai pačiai klasei.
Polistireninio putplasčio plokštės gaminamos ir klasifikuojamospagalnaudojimo paskirtį, todėl remdamiesi Europos šalių patirtimi siūlome Lietuvos projektuotojams bei statybininkams naudoti polistireninio putplasčio plokštes „Geoporas“. Kartu su tinkamai įrengta hidroizoliacija šios plokštės ne tik sumažins šilumos nuostolius, bet ir pailgins pastatų eksploatavimo laiką.
Mūsų įmonėje nuolat atliekami šios medžiagos bandymai. Atsitiktiniu būdu išrenkame plokštes ir tikriname medžiagos ypatybes, be to, kas metus „Geoporas“ bandomas VGTU Termoizoliacijos instituto laboratorijoje. Paskutinio tyrimo, atlikto šių metų liepos mėnesį, rezultatai rodo, kad medžiagos įmirkis yra 1,1 proc., paprastai reikalaujama ne daugiau nei 2 proc. Tokie rodikliai, be abejo, džiugina ir leidžia drąsiai teigti, jog „Geoporas“ konkuruoja ne su įprastu polistireniniu putplasčiu, o artėja prie ekstruziniu būdu gaminamo polistireno putplasčio ypatybių, išsiskirdamas itin konkurencinga kaina.
AB „Ukmergės gelžbetonis“
Antakalnio g. 60, LT–20144 Ukmergė
Tel. (8 340) 64 616
Faks. (8 340) 64 749
El. paštas [email protected]
Svetainės www.ug.lt, www.termoporas.lt
2006 m. Žiema