„Junkers“ dujiniai kondensaciniai katilai
Vokietijos kompanija „Junkers“ viena pirmųjų Europos rinkai pristatė dujinius kondensacinius katilus ir jau keletą metų sėkmingai juos platina Lietuvoje. Naujausiai kondensacinei šildymo technikai būdingas 110 proc. efektyvumas, ekologiškumas, ekonomiškumas, kompaktiškumas ir, svarbiausia, saugumas.
Panagrinėkime, kaip „Junkers“ gaminami kondensaciniai šildymo katilai atitinka minėtus esminius šildymo prietaisams keliamus reikalavimus.
Ekonomiškumas
Kasmet didėjant energijos sąnaudoms, vis aktualiau tampa namuose turėti ekonomišką šildymo prietaisą. Kadangi energijos kainos negalime paveikti, siūlome sumažinti sunaudojamos energijos kiekį, konkrečiu atveju – sunaudojamų dujų kiekį. Pats efektyviausias būdas – šildymo sistema su „Junkers“ kondensaciniu katilu. Kondensacinis katilas – naujausias dujinis šildymo katilas, leidžiantis sutaupyti 15–30 proc. dujų. Kaip? Tai labai parasta: grįžtantį iš šildymo sistemos srautą papildomai šildo dujų degimo produktuose esanti šiluma, todėl kondensacinio katilo degiklis, kuriame deginamos dujos, siekdamas reikiamos temperatūros, turi atiduoti mažiau šilumos. Reikia įvertinti ir tai, jog prieš patekdamos į degiklį dujos sumaišomos su oru ir tik dujų bei oro mišinys patenka į degiklį, kuriame virsta šiluma. O tai jau 15–30 proc. ekonomiškiau.
Efektyvumas
Kaip kondensaciniuose katiluose gaunamas 110 proc. naudingumo koeficientas? Daugeliui pirkėjų kelia susirūpinimą itin giriamas kondensacinių katilų naudingumo koeficientas,viršijantis 100 proc. „Junkers“ kondensacinių katilų koeficientas net 110 proc. Sakysite – neįtikėtina! Bet tai – tiesa. Tokie kažkada priimtų normų, apibrėžiančių dujinių šildymo katilų efektyvumą, padariniai. Kol kondensaciniai šildymo katilai nebuvo žinomi, buvo manoma, jog katilas degindamas dujas visus degimo produktus per kaminą šalina į aplinką, t. y. veikia kaip „puodas be dangčio“, o jo teorinis efektyvumas yra iki 100 proc. Atsiradus kondensaciniams šildymo katilams, turintiems „dangtį“, t. y. aliuminio ir silicio lydinio šilumokaitį, kuriame kondensuojami dujų degimo produktuose esantys vandens garai, o gauta šiluma panaudojama srautui šildyti, ankstesnės efektyvumo normos liko nepakitusios. Todėl naudojant „dangtį – šilumokaitį“, neleidžiantį šilumai su degimo produktais pasišalinti į aplinką, teoriškai laimima 11 proc. efektyvumo. Taigi kondensacinių dujinių katilų naudingumo koeficientaspagalsenasefektyvumonormasyra ne 100 proc., o 111 proc. Tačiau praktiškai iš 11 proc. dar reikia atimti šilumos nuostolius, todėl galutinis efektyvumas – 110 proc. Kad viskas būtų sveiko proto ribose, tiesiog reikia priimti naujas efektyvumo normas, įvertinant papildomai atsiradusius 11 proc., atimti galimus šilumos nuostolius ir įvesti naują normą, prilygstančią 100 proc., bei iš naujo perskaičiuoti nekondensacinių šildymo katilų efektyvumą.
Ekologiškumas
Visi „Junkers“ kondensaciniai katilai žymimi aplinkosaugos ženklu „Žydrasis angelas“, pabrėžiančiu itin mažą į aplinką išmetamų žalingų medžiagų kiekį. Šių katilų dujų degimo produktų koncentracija yra daug mažesnė negu reikalaujama Europos Sąjungos priimtoje direktyvoje dėl išmetamųjų dujų. Tai leidžia pasiekti didelis kondensacinių katilų naudingumo koeficientasbeinedidelės dujų sąnaudos, kurie mažina NOx ir CO junginių emisijas bei šiltnamio efektą.
Kompaktiškumas
Vienas iš svarbiausių kriterijų, apibūdinančių šildymo prietaisus, – kompaktiškumas. Mažesni matmenys ir tas pats galingumas – kryptis, kuria žengia „Junkers“, diktuodama Europos madas. Akivaizdus pavyzdys – sieniniai kondensaciniai katilai „Cerapur“ ir „Cerapurmaxx“. Jų galingumas: „Cerapur“ 28 kW – 850x512x370; „Cerapur“ 42kW – 850x512x370, „Cerapurmaxx“ 65kW – 940x500x353, „Cerapurmaxx“ 90kW – 940x500x452. Visi katilai tvirtinami prie sienos, o tai taupo jūsų namų erdvę.
Šie katilai gaminami įvairių modifikacijų: šildymo, šildymo ir karšto vandens ruošimo bei šildymo su galimybe prijungti talpyklą karštam vandeniui ruošti.
Efektyvų katilo darbą šildymo sistemoje užtikrina „Junkers“ katiluose įmontuoti automatiniai elementai. Katile įmontuotas teksto ekranas ir diagnostinė „Bosch Heatronic“ sistema, leidžianti valdyti šildymo sistemą atsižvelgiant į lauko temperatūrą, atliekanti katilo darbo diagnostiką, identifikuojanti gedimus bei informuojanti vartotoją apie darbinius katilo parametrus.
Šiuos katilus galima kūrenti gamtinėmis ir suskystintomis dujomis. Kondensaciniai katilai – tai katilai su uždara degimo kamera ir priverstiniu degimo produktų šalinimu. Jiems nebereikalingas dūmtraukis, nes dūmai per ventiliatorių, esantį katile, pašalinami tiesiai į lauką. Visiškai nuo patalpos izoliuotas degimo procesas aptariamuosius katilus daro daug saugesnius už tradicinius, prijungiamus prie dūmtraukio. Kondensacinių katilų degimo produktams šalinti galima naudoti tik gamintojo rekomenduojamas dūmų šalinimo sistemas, nes vėsinant dūmus susidarantis kondensatas – rūgštinės terpės.
Katiluose susidarantis kondensatas
Dujų degimo produktai – ne tik juose esantys vandens garai, bet ir anglies, azoto oksidai ir sieros junginiai, todėl vykstant procesui šie junginiai reaguodami su vandens garais sudaro rūgštis, kurios kondensatui suteikia rūgštinę terpę. Deginant gamtines arba suskystintas dujas, kondensato rūgštingumas (ph) būna 3,5–5,5, taigi panašesnis į silpną rūgštinį tirpalą. Teoriškai, sudeginus 1 m³ gamtinių dujų, gali susidaryti 1,2 l kondensato. Vienos šeimos gyvenamajame būste, kurį šildo 20 kW galingumo kondensacinis katilas, per parą susikaupia apie 20 l kondensato. Nuotekų kiekis, per parą ištekantis iš tokio namo, sudaro apie 300–600 l, tad kondensatas sudaro labai nedidelę nuotekų dalį ir traktuojamas kaip nekenksmingas kanalizacijos sistemoms. Kondensatas renkamas specialioje rinktuvėje su sifonu, o iš jos nuvedamas į kanalizaciją. Kondensatą, atsiradusį katilo darbo metu, galima labai paprastai nukreipti į kanalizaciją, tik reikia atsiminti, kad įvadas, jungiantis katilą ir kanalizaciją, negali būti plieninis.
Europoje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjant šio tipo šildymo technikai, katilų gamybos apimtys didėja, tad natūralu, jog tobulėja ir technologiniai gamybos procesai, o kartu mažėja kaina. Lietuvai įstojus į ES, energijos sąnaudos palaipsniui didėja ir, kaip jau buvo minėta, negalėdami paveikti energijos sąnaudų, galime kontroliuokime jos kiekį.
Gerb. projektuotojai, jeigu jus sudomino ši šildymo technika ir norite gauti daugiau informacijos, „Junkers“ atstovybė atsiųs jums kompaktinį diską su visa projektavimui reikalinga medžiaga. Prašymą su prierašu „Junkers CD“ bei gavėjo adresu prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected].
„Junkers“ atstovybė Lietuvoje
Savanorių pr. 419, LT-49287 Kaunas
Tel. (8 37) 410 806
2004 m. Ruduo