San Franciske lankytojams duris atvėrė Šiuolaikinio žydų muziejaus (Contemporary Jewish Museum) pastatas, suprojektuotas Danieliaus Libeskindo. Muziejaus kompleksas – XX a. pradžios elektrinės rekonst...
San Franciske lankytojams duris atvėrė Šiuolaikinio žydų muziejaus (Contemporary Jewish Museum) pastatas, suprojektuotas Danieliaus Libeskindo. Muziejaus kompleksas – XX a. pradžios elektrinės rekonstrukcija, plytinis statinys su neoklasicistiniu lipdytiniu dekoru, į kurį įkomponuotos D. Libeskindo kūrybai būdingos kristalinės formos. Iš išorės pastatas atrodo kaip iš pastato perdangų kylantys kubinis ir ištęstas tūriai, suformuoti iš mėlynos spalvos nerūdijančio plieno. Jų forma atkartoja dvi hebrajų abėcėlės raides – „chet“ ir „yud”, kurios kartu sudaro D. Libeskindo projekto devizą „L'Chaim“, kas reiškia „į gyvenimą“. Kita vertus, jos yra įskaitomos tik pažvelgus į pastatą iš viršaus, kas paprastam muziejaus lankytojui neprieinama.
Muziejaus vestibiulyje priešais įėjimą esanti siena išpaišyta pašviestomis reljefinėmis linijomis, sudarančiomis hebrajų kalbos žodį, reiškiantį „rojaus sodą“ bei simbolizuojančiomis tris Toros pažinimo lygius. Tačiau šis projekto elementas dėl aštrių vestibiulio erdvės lūžių taip pat sunkiai įžvelgiamas.
Pagrindiniame, pirmajame komplekso aukšte, be kita ko, įkurdinta auditorija (kurios lubose pavaizduotas abstraktus Šventosios žemės žemėlapis), mokymo centras bei galerijos. Antrajame aukšte įsikūrė administracinės patalpos, bei į didžiulį raidės ir „yud“ kubą įkomponuota to paties vardo parodų salė, apšviesta 36 daugiakampio formos langų.
Pats D. Libeskindas pabrėžia statinio San Franciske skirtumus nuo kitų Senojo Pasaulio žydų kultūros muziejų: Kalifornijos pastate nėra Holokausto katastrofos ženklų, tokių įprastų europietiškuose jo projektuose. Nežiūrint į tai D. Libeskindo architektūrinė kalba liko ta pati: aštrios, laužtos linijos, kurios anksčiau simbolizavo istorinę tragediją, dabar turi reikšti klestinčios žydų diasporos ant Ramiojo vandenyno kranto „rojaus augalus“.