Pirmasis projektas – „Carpe Diem“ dangoraižis La Defense rajone, suprojektuotas amerikiečių architektų biuro „Robert A. M. Stern Architects“. Jo užsakovas – viena didžiausių Europos draudimo kompanijų...
Pirmasis projektas – „Carpe Diem“ dangoraižis La Defense rajone, suprojektuotas amerikiečių architektų biuro „Robert A. M. Stern Architects“. Jo užsakovas – viena didžiausių Europos draudimo kompanijų „Aviva“. Statinio pavadinimui pasiskolinta frazė iš VIII a. pr. Kr. romėnų poeto Horacijaus odės įprastai verčiama kaip „džiaukis akimirka“ tačiau prieštaraujant šiam pavadinimui pastatas yra paskaičiuotas ilgalaikiam naudojimui ir, pasak projekto autorių, taps „stabilios“ architektūros pavyzdžiu. Trigubas jo pakabinamos sienos stiklinimas bus aprūpintas saulės apsaugos ekranais, reaguojančiais į fasado apšvietimo intensyvumą, o jame sumontuotos grotelės, užtikrins dalinę natūralią vidaus patalpų ventiliaciją. Be to, projekte numatyta saulės energijos vandens pašildymo sistema, energiją taupantis apšvietimas bei pastato šildymui taikoma „antrinė šiluma“.
32 aukštų bokštą sujungs vadinamoji Eliziejaus laukų ašis, besitiesianti per La Defense rajoną ir jungianti jį su Courbevoie rajono statiniais, esančiais šiauriau. Pirmajame „Carpe Diem“ aukšte suprojektuotas 18 m aukščio atriumas, o pačiuose viršutiniuose aukštuose bus įkurtas konferencijų centras bei restoranas.
Uždaro konkurso metu, kuriame be laimėtojų dalyvavo ir Jacques Ferrier bei Normano Fosterio architektų biurai, Roberto A. M. Sterno projektas užsakovų buvo pripažintas geriausiu.
Tuo tarpu mažiau ambicingą, tačiau labiau modernų biurų pastatų kompleksą „Energy Plus“ Paryžiuje suprojektavo kitas amerikiečių architektų biuras − „Skidmore, Owings & Merrill“. Pastatą planuojama statyti ganėtinai nedėkingame Genevieve rajone, esančiame Paryžiaus prieigose.
70 000 m² naudingo ploto pastato stogas visas bus padengtas saulės baterijomis, todėl pastatas, kuriame tilps 5 000 darbuotojų pilnai pats apsirūpins elektros energija, kas iki šiol nebuvo įgyvendinta nė viename komercinio nekilnojamo turto projekte. Be to „Energy Plus“ komplekso CO2 dujų išmetimas į supančią aplinką bus lygus nuliui. Abu šie faktoriai paverčia šį pastatą unikaliu. Šiam pastatui (dėl jame taikytų šiuolaikinių izoliacinių medžiagų) bus reikalingas rekordiškai mažas elektros energijos keikis − ne daugiau 16 kW/m² biuro ploto per metus (standartiniame šiuolaikiniame pastate šis skaičius svyruoja nuo 80 iki 250 kW). Tačiau „Energy Plus“ statyboms prireiks 25-30 proc. daugiau lėšų, nei įprastai skiriama panašiems biurų pastatams, be to, statyboms prireiks gerokai daugiau laiko, ir jei ne amerikiečių politikų (ypač Bilo Klintono) bei Prancūzijos vyriausybės palaikymas, projektas vargu ar būtų realizuotas.