Britų architekto Normano Fosterio suprojektuotas gigantiškas 3,25 km ilgio, 1,3 mln. m² ploto statinys – trečiasis tarptautinio Pekino oro uosto terminalas − atidarytas anksčiau nei planuota. Šio term...
Britų architekto Normano Fosterio suprojektuotas gigantiškas 3,25 km ilgio, 1,3 mln. m² ploto statinys – trečiasis tarptautinio Pekino oro uosto terminalas − atidarytas anksčiau nei planuota. Šio terminalo projektavimas bei statybos truko ketverius metus. Tai pats didžiausias oro uostas pasaulyje ir pirmasis peržengęs 1 mln. m² ribą. Be to pasižymintis ne tik pažangiausiomis technologijomis bei modernia tradicinės kinų architektūros elementų interpretacija, bet ir keleiviams suteikiamais neprilygstamais įspūdžiais bei aptarnavimo efektyvumu.
Naujasis terminalas pastatytas XXIX Olimpinių žaidynių proga, tačiau pilnai pradės funkcionuoti tik 2020 m., kai jame, kaip planuojama, lankysis 50 mln. keleivių per metus. Jį sudaro trys vienoje ašyje išdėstyti tūriai – subterminalai „Т3А“, „Т3С“ (vietiniams skrydžiams) bei „Т3В“ (tarptautiniams skrydžiams). Tokia ištempta schema leidžia maksimaliai panaudoti pastato perimetrą ir suteikia galimybę sutalpinti daugiausiai lėktuvų. Išvykimo bei atvykimo salės išdėstytos skirtinguose pastato lygiuose. „Т3В“ subterminale tradicinis išdėstymas pakeistas atvirkštiniu, kad atvykstantieji į Pekiną užsieniečiai turėtų galimybę pamatyti visą terminalo komplekso sumanymo dydį, iškart atsidurdami viršutiniame jo aukšte. Tam, kad galima būtų greičiau nukakti iš vieno statinio galo į kitą, į projektą įtraukta automatinio transporto sistema, judanti 80 km/h greičiu: visa tai užtruks mažiau nei dvi minutes. Jos linija keliauja per centrinę statinio ašį, išilgai apželdinimo linijos, suprojektuotos prancūzų kraštovaizdžio architekto Michelio Desvigne. Į „Т3“ kompleksą taip pat įeina antžeminio transporto centras, kur galima įsėsti į traukinį vežantį į Pekiną.
Terminalo formos sprendimai primena tradicinius kinų architektūros motyvus: raudona bei aukso spalvos, didelis perdangų išlinkis, bendras siluetas paverčia pastatą panašiu į gigantišką drakoną.
Be išorinio patrauklumo ir aiškaus bei patogaus planavimo, naujasis Pekino oro uosto statinys pasižymi efektyviais energetinių resursų taupymo sprendimais. Visos jo patalpos apšviečiamos saulės spindulių, patenkančių į vidų per įstiklintas plieninio stogo dalis bei stiklines, pakabinamas sienas. Langai suprojektuoti taip, kad saulės šviesa maksimaliai galėtų čia patekti tik ryte, o likusiuoju paros metu neleistų patalpoms per daug įšilti. Visų terminalo funkcinių dalių suvienijimas po vienu stogu leido sutaupyti statyboms skirtą žemės plotą. Tačiau nežiūrint į tai „Т3“ plotas net 17 proc. viršija visų Londono „Heathrow“ oro uosto terminalų plotų sumą – įskaitant ir dar neatidarytą penktąjį terminalą, suprojektuotą buvusio N. Fosterio bendražygio Richardo Rodgerso.