Po Žirmūnuose kilusio gaisro, susirūpinta visuomenės švietimu

Šiandien „Novotel Vilnius“ viešbučio „Gintaro“ salėje vykusios spaudos konferencijos „Priešgaisrinės apsaugos prevencija visuomeninės paskirties pastatuose” organizatorių teigimu, valstybės institucijų atstovus bei nepriklausomus ekspertus susėsti prie apvalaus diskusijų stalo paskatino šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusi priešgaisrinės apsaugos situacija. Kovo pradžioje Vilniaus Žirmūnų mikrorajone kilęs gaisras, kovo pabaigoje Naujojoje Vilnioje užsiliepsnojęs pastatas ir visoje šalyje besikartojantys gaisrai, nusinešantys dešimtis žmonių gyvybių, verčia ekspertus ieškoti sprendimų, užkirsiančių kelią nereikalingoms ugnies aukoms.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM atstovai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovai bei nepriklausomi užraktų specialistai. Anot konferencijos dalyvių, itin didelį susirūpinimą kelia visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose nuolatos lankosi minios žmonių. Daugeliu atvejų, evakuaciniai išėjimai pramogų ir prekybos centruose įrengti kiek įmanoma pigiau, nesilaikant būtinų normų ar reikalavimų. Nepriklausomo užraktų eksperto Kęstučio Tarailos įsitikinimu, šiandien Lietuvoje yra pakankamai galiojančių dokumentų ir teisės aktų, tačiau atsakomybė už jų vykdymo priežiūrą nėra aiški. Visuomenė taip pat dažnai elgiasi neatsakingai, sąmoningai ar ne, nesilaikydama priešgaisrinių reikalavimų.

 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priežiūros normų skyriaus vedėjo Arūno Miniaus teigimu, teisinių dokumentų ir aktų, Lietuvoje reglamentuojančių evakuacinius išėjimus visuomeninės paskirties pastatuose, yra pakankamai. Tačiau dauguma jų yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad už pastato statybą bei eksploataciją atsakingi asmenys gali pasirinkti jiems palankesnį – dažnai pigesnį evakuacinių išėjimų variantą.

 

Konferencijos dalyviai apgailestavo, kad tik įvykus kraupiai nelaimei, kai gaisro metu žūsta žmonės, sulaukiama aktyvaus visuomenės susidomėjimo gaisrine sauga. „Akivaizdu, kad jei visuomenė būtų pakankamai sąmoninga gaisrinės saugos atžvilgiu, pavyktų išvengti tokių skaudžių padarinių. Visuomenei reikėtų žinoti saugaus elgesio taisykles siekiant išvengti gaisro, kilus gaisrui mokėti elgtis ir galėti pasinaudoti visomis esamomis priemonėmis“, − teigė priešgaisrinės apsaugos departamento Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas Mindaugas Kanapickas.

 

Viena iš priežasčių, dėl kurių plačiai nuskambėjęs Vilniaus Žirmūnų gaisras nusinešė tiek daug gyvybių, užrakinti ir užgriozdinti evakuaciniai išėjimai. „Tokios pačios nelaimės gali įvykti ir visuomeninės paskirties pastatuose – prekybos centruose, pramogų centruose, kino teatruose − ten, kur vienu metu susirenka minios žmonių. Šiuose objektuose būtina skirti didelį dėmesį evakuacinių išėjimų projektavimui ir eksploatavimui“, − įsitikinęs M. Kanapickas.

 

M. Kanapickas ragino žiniasklaidą bei visuomenę atkreipti dėmesį į priešgaisrinės saugos problemas. Jo teigimu, didžiausi gaisrai, kurie nusineša žmonių gyvybes, vyksta gyvenamajame sektoriuje. „Tai paprasčiausias apsileidimas ir nesirūpinimas savo sauga. Mes nevykdome gyvenamųjų namų priežiūros, todėl svarbu, kad jų gyventojai būtų supažindinti bei patys domėtųsi priešgaisrine sauga, žinotų kaip išvengti gaisro bei kaip reikia elgtis kilus gaisrui“, − teigė priešgaisrinės apsaugos departamento Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas.

 

Anot jo, pastebėtina tai, kad aktyviai dalyvaujant ir rengiant įvairias mokymo programas, išaiškėjo, jog mokyklinio amžiaus vaikai daugiau išmano apie priešgaisrinę saugą nei jų tėvai.

 

„Lietuvoje gaisro metu žūna dešimt kartų daugiau žmonių nei kitose ES šalyse. Todėl manome, kad šioje srityje trūksta informacijos bei švietimo. Vienas tokių visuomenės informavimo būdų, kur aprašytos gaisro priežastys, atvejai bei elgesio gaisro metu taisyklės − mūsų svetainė www.vpgt.lt“, − pasakojo  M. Kanapickas.

 

K. Tarailos teigimu, daugybė pavyzdžių Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje bei kitose šalyse parodė, kad diskotekose, naktiniuose klubuose, prekybos centruose ir kitose masinio susibūrimo vietose netinkamai įrengti evakuaciniai išėjimai kainuoja šimtus žmonių gyvybių. Lietuvoje tokių didelių nelaimių dar nėra įvykę, tačiau turime užkirsti kelią joms įvykti ateityje.

 

„Tokią priešgaisrinę situaciją, kokia yra šiandien, sukėlė keletas priežasčių. Šiandien apvalaus stalo diskusijos metu, vykusios prieš konferenciją, su atsakingomis institucijomis nutarėme priešgaisrinę prevenciją stiprinti inicijuojant teisės aktų pataisas, pagal kurias visuose pastatuose būtų privaloma įrengti saugius, Europos ir Lietuvos standartus atitinkančius evakuacinius išėjimus“, − pasakojo  nepriklausomas užraktų ekspertas.

 

VVPPI Normavimo skyriaus viršininkas Edgaro Gedos įsitikinimu, šiandien svarstoma problema yra daugiau socialinio pobūdžio nei techninio. „Reiktų bijoti ne gaisrininko, o gaisro. Deja, šiandien daugeliu atvejų yra atvirkščiai. Baiminamasi baudų ir tikimasi, kad gaisras nekils. Todėl keičiant požiūrį laukiama aktyvaus visuomenės bei valdžios institucijų dalyvavimo“, − teigė E. Geda.

 

„Švedijoje atlikti socialiniai tyrimai parodė, kad visuomenė šiuo klausimu yra susiskirsčiusi į keturias grupes. Pirmoji grupė − itin besisaugantys, kurie nuolat domisi ir stengiasi užtikrinti saugumą. Antroji grupė − abejojantys, svarstantys ar verta tam skirti dėmesio. Trečiajai priskiriami „supermenai“, kuriems atrodo, kad jie yra nepažeidžiami, neperšaunami ir nesudeginami. O paskutiniajai grupei priskiriami vaikai, seneliai bei neįgalieji, kurie savimi pasirūpinti negali“, − pasakojo E. Geda.

 

M. Kanapicko teigimu, kalbant apie paskutiniąją grupę žmonių, reikia paminėti, kad Lietuvoje tokiose įstaigose kaip senelių bei vaikų namai nuolat rengiami patikrinimai, kurie atliekamai netikėtai net ir nakties metu.

 

„Reikia pastebėti tai, kad po gaisro Žirmūnuose visuomenė suaktyvėjo. Po šio įvykio per vieną dieną būdavo net po dvidešimt gyventojų nusiskundimų apie priešgaisrinės saugos pažeidimus“, − teigė M. Kanapickas.

 

Nuo šių metu pradžios iki dabar iš viso Lietuvoje kilo 6 932 gaisrai, kurių metu žuvo 105 žmonės. Pagrindine gaisrų priežastimi ir toliau lieka neatsargus rūkymas. Iš 105 tragiškai pasibaigusių gaisro atvejų, dėl neatsargaus rūkymo žuvo 52 žmonės. 42 gaisro atvejai kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.

 

Pastebėtina, kad ne paskutinę vietą užima ir socialinė padėtis. Atlikus gaisrų analizę paaiškėjo, jog neatsargiai rūkydami ar neatsargiai elgdamiesi su ugnimi dažniausiai žūsta žemesnio nei vidutinio socialinio sluoksnio atstovai.

 

Kovojant su neatsargaus rūkymo problema JAV ir Kanadoje kaip viena iš priemonių buvo įteisintos savaime gęstančios cigaretės. Pradėjus naudoti tas cigaretes tyrimai parodė, jog gaisrų, kilusių dėl neatsargaus rūkymo, žymiai sumažėjo. Konferencijos dalyvių teigimu, šiuo metu toks sprendimas yra pasiūlytas Europos komisijai.

 

Tomas Lapinskas