Iš šešių plytų briaunų įprastai išskiriamos dvi pačios didžiausios – viršutinė ir apatinė. Taikant vieną ar kitą rišimo būdą dažnai tenka plytas perskelti pusiau. Statybine kalba tokios plytos dalys vadinamos tiesiog „pusėmis“. Viršutinė ir apatinė tokios kvadratinės plytos dalis vadinama „trimis ketvirtosiomis“. Plytos dalis atskelta skersai plytos ilgosios dalies vadinama „ketvirčiu“.
Plytų mūrijimas pagal tam tikrą sistemą, vadinamas rišimu. Mūrijant plytas viršutinėje eilėje esančiomis plytomis būtina perdengti apatinių plytų siūles. Rišimo būdai leidžia užtikrinti patvarią konstrukciją bei tolygiai paskirstyti apkrovas visame sienos tūryje bei racionaliai panaudoti statybines medžiagas.
Skirtingi rišimo būdai taikomi pastatų cokolių, pamatų, sienų, tvorų, sodo namelių, garažų bei ūkinių pastatų statyboms. Pirmasis rišimo būdas užtikrina maksimalų žemiau esančių siūlių perdengimo būdą. Taikant tokį rišimo būdą, plyta dengia viena kitą puse jos ilgio. Antrasis rišimo būdas, užtikrinantis simetrišką ¼ ilgio plytos perdengimą. Trečiasis – taip pat perdengia ¼ plytos, tačiau asimetriškai.
Plytų mūro formavimas susideda iš trijų etapų:
- skiedinio dengimas bei plytos padėjimas. Plyta dedama ant skiedinio paliekant nedidelį atstumą tarp naujos ir prieš tai įmūrytos plytos (apie ¼). Rankos judesys nuleidžiant plytą turi būti toks, kad apatinė plytos dalis išspaustų skiedinį atgal. Skiedinys turi tolygiai pasiskirstyti po plyta.
- Plytos stūmimas skiediniu į priekį. Atliekant šį veiksmą ant jungiamosios plytos dalies turi susirinkti pakankamas skiedinio kiekis, kad susiformuotų vertikali siūlė.
- Plytos prispaudimas, jos įstatymas į vietą ir skiedinio pertekliaus pašalinimas. Įtvirtinant plytą leidžiama švelniai pastuksėti per jos paviršių kelnės rankenėle. Darbus geriau atlikti su pirštinėmis nes skiedinys yra „agresyvi“ medžiaga, galima susižaloti rankas. Įgaunant patirties sunaudojamo skiedinio keikis optimizuojamas bei sumažinamas jo pašalinamo pertekliaus kiekis.
Mūro storį sąlygoja plytų rišimo variantai – rišimas „pusę plytos“, „viena plyta“ ar „pusantros plytos“.
Mūrijimas „stulpeliu“
Nedidelių statinių – sandėliukų, vasaros virtuvių, tualetų bei ūkinių patalpų atramoms dažniausiai naudojami plytiniai stulpeliai. Jie gali būti įvairiausios formos bei storio. Be abejo, minimalus galimas tokio stulpelio storis atitinka vieną plytą. Iliustracijoje parodytos pirmos ir antros rišimo eilės skirtingo storio (vaizdas iš viršaus).
Eilės kaitaliojamos tol, kol stulpelis nepasieks reikiamo aukščio. Kuo aukštesnis „stulpelis“, tuo didesnis turi būti jo storis.
Kampų rišimas
Paveikslėlyje demonstruojama „plytos“ ir „pusantros plytos“ storio plytų rišimo tvarka statinio kampuose (vaizdas iš viršaus).
Neturint patirties prieš pradedant darbus ant skiedinio rekomenduojama atlikti „sausą rišimą“ – sustatyti pirmą ir antrą plytų eilę be skiedinio, paliekant tarpus, kurie vėliau juo užpildomi.
Statant plytinį pastatą, kurio viduje formuojamos vidinės sienos ar yra keletas persikertančių sienų, tenka į tai atsižvelgti. Iliustracijoje vaizduojamos išorinių „vienos plytos“ ir „pusantros plytos“ sienų mūro sankirtos su vidinėmis „pusės plytos“ ir „vienos plytos“ sienomis.
Rekomenduojama pradžioje atlikti pirmosios ir antrosios plytų eilės „sausą rišimą“.
Pagal iš anksto pažymėtą mūro perimetrą plytos išdėstomos laikantis siūlių dydžių, kurie gali būti nuo 8 iki 12 mm. Mūryti pradedama nuo vieno iš kampų. Kampe 90º laipsnių kampu sumūrijamos pirmosios 3–4 plytos. Priešingame mūrijimo krypties kampe pastatomos 2–3 plytos – „žymekliai“. Į pradinio mūro kampo plytų tarpus ir plytas – „žymeklius“ įstatomos vinys, ant kurių užmaunama virvė. Virvė ištempiama 2–3 mm atstumu nuo mūro krašto. Jei statinyje yra vidinės sienos, tai atitinkamose vietose ant pagrindo sustatomos plytos, tarnaujančios pagrindu sienų sankirtų formavimui. Labai svarbu teisingai ir tiesiai suformuoti pirmąją mūro eilę. Vėliau taikoma viena iš mūro rišimo technologijų. Kai kuriais atvejais vienoje pusėje yra formuojamas 2–4 plytų aukščio mūras, vėliau formuojamas naujas kampas, pernešamos plytos – „žymekliai“ į kitą kampą ir t. t.
Taikant antrąjį būdą, visų pirma, stengiamasi suformuoti pirmąją plytų eilę visame plote, kruopščiai patikrinant mūro tiesumą ir tik tuomet „kylama į viršų“. Sudėtinga įvardyti, kuris būdų yra geresnis, mat po kelių valandų darbo įprastai pasiekiamas vienodas rezultatas.