Pekine baigiami įgyvendinti du garsių architektų projektai

Pekine baigiami statyti du žymių architektų suprojektuoti pastatų kompleksai. Tai biurų kompleksas „Guanghualu – SOHO“ – suprojektuotas naujos kartos kinų architekto Ma Qingyun, (architektų biuras „MADA s.p.a.m.“) bei gyvenamųjų namų kvartalas „Sanlitun – SOHO“ suprojektuotas žymaus japonų architekto Kengo Kuma. Abu šie, centriniame Pekino verslo rajone (CBD) įkurdinti, pastatų kompleksai – didžiausios kinų nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „China SOHO“ projektai. Beje, tarp daugelio kitų šios kompanijos vykdytų projektų puikuojasi ir žymioji „Didžiosios sienos komuna“. „China SOHO“ ir toliau kviečia bendradarbiauti talentingus architektus, net visiškai komerciniuose projektuose, vengdami korporacinio beveidiškumo bei „nacionalinio“ kičo, neretai sutinkamo moderniuosiuose kiniškų miestų rajonuose.

 

 

 

„Guanghualu – SOHO“ biurų kompleksą sudaro 60 m aukščio bokštai, kurių žemutiniuose aukštuose įkurtos didžiulės prekybai skirtos erdvės. M. Qingyun bendradarbiaudamas su danų architektu Sorenu Korsgaardu šiam naujam statiniui suteikė žaismingumo bei nerūpestingumo: „bokštų“ fasadai apiberti didžiuliais langų „žirniais“, o šis apvalių ertmių motyvas tęsiamas ir komplekso pastatų interjeruose. Apie 60 proc. šių pastatų fasadų sudaro panoraminis įstiklinimas. Toks sprendimas leidžia dienos šviesai patekti į pastato vidų, o kartu sukuriama galimybė dirbantiesiems arba besilankantiesiems prekybos centruose grožėtis miesto vaizdais. Tokį įspūdį sustiprina ir tai, kad pro pastatą einantys praeiviai negalės įžvelgti aiškios ribos tarp miesto ir pirmojo parduotuvių aukšto erdvių.

Dar vienas originalus projekto elementas – vadinamieji „Guanghualu – SOHO“ plaučiai (taip juos įvardina M. Qingyun). Tai visiškai įstiklinti tūriai, jungiantys visus komplekso „bokštus“. Ši pastato dalis atlieka „jungiančią“ funkciją: čia įrengti vestibiuliai ir liftai.

Jau kitais metais bus baigtas statyti ir K. Kumos suprojektuotas gyvenamasis kompleksas „Sanlitun – SOHO“. Japonų architektas sudarydamas jo generalinį planą orientavosi į tradicinius senojo Pekino kvartalus – hutongus, kurie pasižymi nedideliu aukščiu, gatvelių labirintais bei tankiu užstatymu. Panašiai kaip hutonguose naujasis gyvenamųjų namų kompleksas padalintas į keturias zonas pagal pasaulio puses, o perėjimai tarp jų suprojektuoti taip pat vingiuoti.

 

K. Kuma rėmėsi ir vadinamojo siheyuan (liet. kiemas) motyvu, susidedančiu iš lygiašonio kiemo, apsupto gyvenamaisiais paviljonais (hutongai sudaryti iš siaurų gatvelių, kurias suformavo vadinamieji siheyuan – vienaukščiai gyvenamieji pastatai su uždarais vidiniais kiemeliais). Analogiškos „Sanlitun – SOHO“ erdvės kompozicijos centre bus įrengtas sodas.