Laiptai – vienas iš sudėtingiausių tūrinių gyvenamojo namų elementų, užtikrinančių jo vertikalius ryšius skirtingomis trajektorijomis. Pagal pakopų grupių (vadinamųjų maršų) išdėstymą laiptų „rėmuose“ jie skirstomi į vienos, dviejų ir trijų pakopų laiptus. Kiekviename marše gali būti nuo trijų iki penkiolikos pakopų. Dažniausiai maršas būna 10– 11 pakopų, nes taip yra patogiausia lipti. Jeigu maršų yra daug, tarp maršų įrengiamos laiptų aikštelės, kurios gali būti platesnės už laiptus arba turi atitikti jų plotį. Šių aikštelių ilgis – žmogaus žingsnio ilgio kartotinis. Labiausiai paplitęs medinių laiptų tipas – dviejų sijų laiptai. Pagal priešgaisrinius reikalavimus jų naudojimas leidžiamas vieno bei dviejų aukštų namuose. Dažniausiai laiptai įrengiami ant laiptasijų.
Ką vadiname maršiniais laiptais?
Maršiniais laiptais įprastai vadinami laiptai, susidedantys iš vienos tiesios atkarpos arba iš dviejų tiesių atkarpų su tarp jų esančiais pasisukimais. Laiptai gali būti sumontuoti išilgai L formos sienos arba stačiakampės arkos formos tarpusienyje, arba iš visų pusių uždarame kvadrate.
Sraigtiniai laiptai gali būti itin estetiškai įkomponuoti jūsų svetainės interjere. Šių laiptų elementų įtraukimas į konstrukciją gali padėti sutaupyti ne mažai erdvės – esant tiesiems maršams posūkių aikštelėse sumontuojami tarpiniai (užbėgamieji) laipteliai. Pastarieji, daugeliu atvejų, padeda sumažinti maršų nuolydžio kampą, kas paverčia laiptus gerokai saugesniais bei komfortiškesniais.
Pakopos plotis turi būti nemažesnis nei 80 cm. Tokiais laiptais galima ramiai kilti ir leistis, nors prasilenkti ant jų dviems žmonėms jau bus kiek sudėtingiau. Todėl 80 cm – rekomenduojamas minimalus plotas, 90 cm – priimtiniausias, o 100 cm ir daugiau – komfortiškas sprendimas. Įprastai 100 cm laikoma optimaliausiu pakopos pločiu. Jos gylis turi būti ne mažesnis nei 30 cm, t. y. ne mažesnis nei jūsų batų dydis. Batų kulniukai turi atsistoti ant pakopos tvirtai ir patikimai, kitaip laiptų negalima laikyti saugiais.
Komfortišku pakopos aukščiu įprastai laikoma 15 cm. Patogiausias variantas, kai jos aukštis – nuo 17 iki 18 сm, o plotis – 25–28 сm. Tokiais laiptais patogu ir leistis, ir kilti vidutinio sudėjimo žmogui.
Kaip apskaičiuoti laiptų elementų dydžius?
Visi laiptai apskaičiuojami remiantis vidutiniu žmogaus žingsnio dydžiu – 45–50 cm, t. y. nepriklausomai nuo pakilimo kampo, pakopos dydžio suma – gylio ir aukščio neturi viršyti šio rodiklio. Pakilimas laiptais reikalauja tam tikrų pastangų, augančių didėjant maršo pasvirimo kampui (nuo 30 iki 60°). Kai kampas didesnis nei 45° laiptai tampa „vienpusiais“, t. y. leistis jais pageidaujama tokioje pačioje padėtyje kaip ir kylant, kuomet kampas sudaro 60° net kilti laiptais yra ganėtinai sudėtinga, todėl esant tokiam pasvirimo kampui įprastai įrengiami besikeičiančio pločio laiptai. Svarbiausia žinoti, jog kuo mažesnis pasvirimo kampas, tuo komfortiškesni yra laiptai.
Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kad laiptais naudosis vaikai bei pagyvenę žmonės. Dėl šios priežasties pageidautina pakilimą į vieną aukštą dalinti į dvi, tris ar net keturias dalis su aikštelėmis poilsiui arba su užbėgamaisiais laipteliais, įrengtais laiptų posūkiuose. Šiuo atveju maršiniai laiptai įgauna sraigtinių laiptų ypatybes, tačiau yra gerokai saugesni. Tokie laiptai vizualiai ir estetiškiau atrodo.
Norint pasirūpinti laiptais besinaudojančių vaikų saugumu taikoma keletas apsaugos būdu:
- vietoje vienos baliustros (turėklų stulpelio) ant kiekvieno laipto sumontuojamos dvi (šiuo atveju galima naudoti plonesnes baliustras) – per tokią „tvorą“ negalės pralysti ir nukristi net labai mažas vaikas.
- Iš abiejų laiptų maršų pusių galima sumontuoti laikinas „groteles“ su vaikui nepasiekiamais „varteliais“. Šiuo atveju vaikas ant laiptų negalės patekti be suaugusių pagalbos. Kai vaikas paaugs, ir laiptai nustos būti „grėsme“, groteles bus galima paprasčiausiai nuimti.
Kaip ir iš ko gaminami laiptai?
Laiptų projektą būtina rengti kartu su namo projektu. T. y. iš pat pradžių įtraukti laiptus į projektą ir ne taip, kaip tai daro daugelis architektų, – nupiešia laiptus reiškiantį simbolį (galiausiai pasirodo, kad nupieštas simbolis jokio ryšio su laiptais neturi, nes įterpti jų į paliktą vietą tiesiog neįmanoma). Laiptus būtinai turi projektuoti specialistas ir atlikti tai pradiniame pastato kūrimo etape.
Yra nemažai statytojų, kurie stengiasi apsieiti be architekto pagalbos, ir viską projektuoja patys, todėl dažnai neišvengiama klaidų. Specialistų teigimu, tai neturėtų kelti nuostabos, nes daugelis savamokslių statybininkų tiesiog neturi jokio supratimo apie laiptų projektavimą ir bando išradinėti dviratį. Esant tokiam požiūriui specialistai gali tiesiog atsisakyti vykdyti užsakymus, mat taisyti klaidas, kai pastatas pastatytas – nelengvas darbas, o ir pageidaujamo rezultato pasiekti dažnai jau nebegalima.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną dažną klaidą. Šiandien itin madingi metalo – medienos konstrukcijų laiptai, t. y. laiptai, kurių metalinis pagrindas „apsiūtas“ mediniais elementais. Deja, nemažai gamintojų bando sutaupyti tokių laiptų sąskaita ir stengiasi pagaminti juos kuo pigiau. Didžiausia problema, kad tie, kurie virina tokius laiptus (kokie jie bebūtų specialistai), atlieka tai „iš akies“ ir kaip taisyklė – taip, kaip jiems patogiau, o ne taip, kaip tai reikėtų daryti montuojant laiptus. Galiausiai pastebime, kad skiriasi laiptų aukštis ir plotis, todėl laiptai nėra tokie patogūs, kokie turėtų būti. Visų šių defektų iki tol, kol konstrukcija nėra padengta medžiu, nesimato, o kai tik laiptai „apsiūnami“, iš karto pastebime, jog laiptai sumontuoti nekokybiškai. Todėl visais atvejais tokį pagrindą tenka perdaryti. Paprastai sakant, kad medžiu „apsiūti“ laiptai atrodytų gražiai, metalinis jų pagrindas turi būti ne tik tinkamai suprojektuotas, bet ir tinkamai pagamintas.
Primename, jog dauguma užsakovų besirinkdami laiptus, pamiršta apie laiptų ertmės apipavidalinimą, t. y. apie apsaugą nuo kritimo pro šią ertmę, o vėliau pasirodo, kad baliustrada kainuoja vos ne pusę visų laiptų kainos.
Norint įsirengti kokybiškus laiptus, kurie tarnautų ilgą laiką, reikia, kad visos laiptų detalės būtų pagamintos iš sausos ir būtinai klijuotos medienos. Kadangi laiptai, baliustros ir kiti sudedamieji laiptų elementai pagaminti medienos masyvo, kaip taisyklė, juda, todėl po kiek laiko jie praranda formą ir išorinę išvaizdą. Tad dažnai girdimos nuorodos, kad senovėje laiptai buvo daromi būtent iš medienos masyvo, švelniai tariant, ne visiškai tikslios. Anksčiau mediena, pieš pradedant ją naudoti laiptų statyboms, buvo džiovinama net dešimtis metų. Tai vykdavo pakabinus medieną vėjyje ir po ilgo laiko medis iš tikrųjų visiškai išdžiūdavo. Tačiau šiandien visas džiovinimo procesas atliekamas dirbtinai, o dirbtinis ir natūralus džiovinimas – skirtingi dalykai. Todėl jei iš dirbtiniu būdu išdžiovintos lentos bus bandoma gaminti laiptus, po kurio laiko ji neabejotinai sutruks. Todėl klijuoti medieną būtina iš atskirų tašelių, kurie turi būti tam tikro dydžio. Specialistų teigimu, visame pasaulyje save gerbiantys laiptų gamintojai medinius laiptus gamina būtent tokiu būdu.