Paskelbti jubiliejinės žurnalo „The Architectural Review“ premijos laureatai

Pradedantieji architektai ir drąsūs, šmaikštūs, funkcionalūs bei energijos resursus taupantys projektai, kurie yra apdovanojami „AR Awards for Emerging Architecture“ konkurso metu, visuomet stebina sa...
Pradedantieji architektai ir drąsūs, šmaikštūs, funkcionalūs bei energijos resursus taupantys projektai, kurie yra apdovanojami „AR Awards for Emerging Architecture“ konkurso metu, visuomet stebina savo tinkamumu ir aktualumu. Ne tik mokėjimas, bet ir noras dirbti esant ribotam biudžetui, mažiems masteliams bei įveikiant visas įmanomas kliūtis ir apribojimus – neįkainojamos ypatybės bet kokiu metu, o juolab šiandieninėje rinkos situacijoje. Todėl kasmetinio laureatų pristatymo visuomet nekantriai laukiama.

Šiais metais į prizininkų trejetuką vėl pateko Anna Heringer, ir vėl su projektu įgyvendintu Bangladeše. Šįkart pripažinimo sulaukė nedidelis pastatų kompleksas Rudrapure: trys nedideli gyvenamieji namai ir nedidelė būsimųjų elektrikų mokykla. Pastato konstrukcijos pagrindą sudaro molinės struktūros papildytos atramomis, perdangomis, apsaugos nuo saulės ekranais bei bambukinėmis pertvaromis. Visi statiniai gerokai erdvesni ir higieniškesni nei vietiniai šių pastatų pirmtakai. 100 proc. kompleksui reikiamos elektros energijos sukaups saulės baterijos, vanduo taip pat bus šildomas pasitelkus saulės energiją. Mokyklos pastate be klasių, bus įkurdintos administracinės patalpos bei gyvenamieji kambariai dėstytojams.



Ne mažiau „žalias“ ir kito laureato – Alberto Mozo iš Čilės projektas – trijų aukštų medinis kompiuterių įmonės biurų ir parduotuvės pastatas Santjage, kuris gali būti be jokio vargo išrinktas ir vėl surinktas visiškai kitoje vietoje, jei tame plote, kuriame tuo metu pastatas stovi, būtų sugalvota vykdyti kitą didesnį projektą. Visos statybų metu naudotos medžiagos – standartinių dydžių, tačiau šis pastatas su pabrėžtomis įstrižainės ašimis visiškai skiriasi nuo įprastų surenkamų medinių sijų pastatų.

Trečiu premijos laureatu tapo Emiliano Lopezas bei Monica Rivera pristatę viešbutį „Bardenas“, esantį pusdykumėje, Navaros autonominiame regione. Nedidelis kompleksas minimaliai įtakos aplinką, o jo lankytojams bus suteikta galimybė pabūti beveik vienumoje su gamta, tuo pat metu nenukenčiant nuo didžiulio atšiauraus klimato poveikio.



Tarp „ypatingo pagyrimo“ sulaukusių projektų – architektų biuro BIG gyvenamasis kompleksas „Mountain Dwellings“ Kopenhagoje. Šie architektai vieninteliai iš konkurso dalyvių priskiriami prie architektūros „žvaigždžių“. Šiame sąraše puikuojasi ir japonų architekto Junya Ishigami biuro darbai „užsimenantys“ apie universalią erdvę su interjere įkomponuotomis 305 atramomis – šie chaotiškai išdėstyti stulpai (nuo 4 mm iki 4 m) vaizduoja savotišką „idealųjį mišką“, tarp kurio medžių „kamienų“ nutiesti takeliai.

Nedidelis 8 butų namas Tokijuje sukurtas specialiai motociklistams, taip pat pateko tarp antrąją vietą pelniusių projektų ir sulaukė ypatingo kritikų dėmesio. Jo architektai Yuji Nakae, Akiyoshi Takagi ir Hirofumi Ohno mažame netaisyklingos formos plote sukūrė kompleksą su vidiniais kiemais bei triaukščiais apartamentais. Pirmuosiuose butų aukštuose įkurdinti garažai motociklams, į kuriuos galima patekti iš statinio kiemo. Šalia išvardintų „mažųjų formų“ reikėtų paminėti ir medžio bei plastiko „palapinę“ „M.E.S.H. 7“ skirtą septyniems žmonėms, kurią suprojektuotavo britų architektas Amir Sanei. Pastarasis ją sukūrė gausiai savo šeimai.
 


Paskatinimo prizas buvo įteiktas architektų biurui „C+S Associati“ už vandens valymo stotį „Saint Erazmo“ Venecijoje: ji praktiškai „paslėpta“ po žeme, o antžeminė iš betono bei medienos pagaminta jos dalis vizualiai labiau primena skulptūrą nei utilitarinės paskirties konstrukciją.

Viešasis tualetas, esantis ant Kolorado upės kranto Ostine, Teksaso valstijoje, taip pat visiškai neprimena apie savo paskirtį. Šis 2006 m. premijos laureato „Miro Rivera Architects“ kūrinys nereikalauja nei dirbtinio vėdinimo, nei apšvietimo, nei ypatingos priežiūros, o jo išorė kiek primena amerikiečių skulptoriaus minimalisto Richardo Serra darbus. Dar vienas „paskatintųjų“ sąraše atsidūręs darbas – Tokijuje esantis „TNA“ architektų suprojektuotas „kreivasis namelis“. Betoninė statinio prizmė išlenkta tam, kad jo stiklinis stogas „sugautų“ kuo daugiau šviesos: tai būtina siekiant išsaugoti tą patį interjero apšvietimo lygį, jei vėliau aplinkui būtų pristatyta aukštybinių pastatų.


Kategorija: Kita