Nekilnojamojo turto rinkos vystymosi tempams sparčiai sulėtėjus specialistai prognozuoja besikeičiantį investuotojų požiūrį. Anksčiau buvo siekiama kiek įmanoma greičiau ir pigiau pastatyti pastatą, o...
Nekilnojamojo turto rinkos vystymosi tempams sparčiai sulėtėjus specialistai prognozuoja besikeičiantį investuotojų požiūrį. Anksčiau buvo siekiama kiek įmanoma greičiau ir pigiau pastatyti pastatą, o jį pardavus gauti greitą pelną. Šiandien nekilnojamojo turto bendrovės, siekiančios sėkmingai plėtoti savo veiklą, orientuojasi ne į trumpalaikius, bet ilgalaikius projektus, kuriuos kuriant planuojama bent 15 metų į priekį. Toks planavimas apima ir numatomą nuomininkų kaitą, ir aukštesnių kokybės standartų atitikimą, ir patrauklios, darbui tinkamos erdvės kūrimą pastato viduje.
Kaip teigė bendrovės „Re&Solution“ direktorius Ričardas Čepas, „masinių statybų bumą Lietuvoje galima įvardinti kaip vieną iš nekilnojamojo turto rinkos ciklų, kuris šiandien jau pasibaigė. Tokie rinkos vystymosi etapai būdingi kiekvienoje šalyje ir regione, taigi ir mūsų šalyje vykę procesai mažai kuo skiriasi nuo kitų valstybių pavyzdžių. Spartus jaunos nekilnojamojo turto rinkos augimas neatsiejamas ir nuo tipinių šiam procesui būdingų klaidų, kai buvo orientuojamasi ne į kokybę, bet į greitą pelną. Šiandieninė nekilnojamojo turto rinkos situacija yra visiškai netinkama toliau veikti pagal tokį patį modelį, taigi joje išsilaikyti sugebės tik tos bendrovės, kurios dėmesį skirs kokybei, ilgaamžiškumui, ieškos inovatyvių, išskirtinių sprendimų“. Kaip itin svarbus projekto sėkmės faktorius išskiriama objekto vieta. Biurus komercinio tipo pastatuose nuomojančios bendrovės skirstomos į dvi grupes: tos, kurioms svarbiausia kvadratinio metro kaina ir tos, kurios kurdamos savo įvaizdį nepamiršta išsirinkti ir tinkamą vietą biurui.
„Green Hall“ projekto vystytojas, UAB „Pastatų įgyvendinio idėjos“ direktorius Tadas Dovbyšas, architektų įmonės „PHL arkitekter“ direktorius Steen Enrico Andersen, UAB „Re&Solution“ direktorius Ričardas Čepas Šiuo metu Vilniuje tėra septyni verslo centrai, priskiriami A klasei. Aukščiausio lygio biurų paklausa yra pakankamai stabili ir ne itin jautri rinkos svyravimams. Pagrindiniai tokio tipo patalpų nuomininkai – įmonės, žinančios savo vertę ir nuomos mokestį už aukštos kokybės biurą suvokiančios ne kaip išlaidas, o kaip investiciją į įmonės prestižą. Taigi būtent tokio tipo klientai labiausiai domina nekilnojamojo turto vystytojus, kurie orientuojasi pasiūlyti aukštos kokybės biuro pastatus, įsikūrusius patraukliose miesto vietose, o ne įspraustus kur nors gyvenamųjų namų rajone.
Pastaraisiais metais, orientuojantis į „greitas“ statybas, ne visada buvo skiriamas pakankamas dėmesys pastate dirbančių žmonių patogumui. Sužavėti tik prieš keletą metų į mūsų šalį atėjusios „stiklinės“ architektūros, įmonių atstovai šiandien atkreipia dėmesį ne tik į didelius pastato langus, bet ir į tokius aspektus kaip natūralus vėdinimas, ekologiška aplinka, natūrali šviesa ir pan. Be to, įmonių vadovai konkurencinėje rinkoje siekdami pritraukti geriausius savo srities specialistus, vis didesnį dėmesį ima skirti ir jų darbo sąlygų kokybės gerinimui.
„Green Hall“ projekto vystytojas, UAB „Pastatų įgyvendinio idėjos“ direktorius Tadas Dovbyšas, architektų įmonės „PHL arkitekter“ direktorius Steen Enrico Andersen
Šiuo metu Žvėryno mikrorajone statomas 12 aukštų biurų pastatas „Green Hall“ tiek pagal įrengimo kokybę, tiek pagal dislokacijos vietą yra priskiriamas A+ tipo pastatų grupei. Elipsės formos biurų pastatas taps vienu moderniausių ir ekologiškiausių centrų Baltijos šalyse, išsiskiriantis itin mažu energijos sunaudojimo lygiu ir savo „žaliąja“ koncepcija. Šio projekto architektas – vienos iš didžiausių ir sėkmingiausių Danijos architektų įmonių „PLH arkitekter“ direktorius Steen Enrico Andersen. Itin daug dėmesio architektas skyrė darbui patrauklios aplinkos sukūrimui. Kaip svarbius to kriterijus S. E. Andersen išskyrė gerą apšvietimą, dienos šviesos patekimą į patalpas, pastato izoliacines ypatybes, vėdinimą, aukštos kokybės natūralių medžiagų panaudojimą bei malonias spalvas.
Steen Enrico Andersen, architektų įmonės „PHL arkitekter“ direktorius
</div>
Kalbėdamas apie projektą jo autorius pabrėžė, jog šio projekto išskirtinumas – visapusiškas išbaigtumas ir siekis sukurti patrauklią darbo aplinką. Investicijos į projektą, kurį planuojama baigti 2009 m. birželio mėnesį, siekia 100 mln. litų. „Green Hall“ projekto vystytojo, UAB „Pastatų įgyvendinimo idėjos“ direktoriaus Tado Dovbyšo teigimu, planuojamas atsipirkimo laikotarpis siekia apie 11–12 metų. „Pastato statybos darbai dar tik įpusėję, tačiau jau esame išnuomoję 50 proc. jo ploto, t. y. pasirašę nuomos sutartis su 5 bendrovėmis. Mūsų prioritetas – turėti kuo mažiau nuomininkų, taigi tikimės, jog beveik 11 000 m2 ploto pastate įsikurs vidutiniškai 12–14 bendrovių. Siekiame, kad po kelių metų šis pastatas būtų užimtas vieno ar dviejų nuomininkų, čia įkursiančių pagrindines savo įmonės atstovybes“ – teigė T. Dovbyšas.
A+ klasės verslo centro „Green Hall“ projektas
Kitąmet Vilniuje duris atversiančiame A+ klasės verslo centre „Green Hall“ veiks saulės energijos kolektorių ir rekuperacinė vėdinimo–oro drėkinimo sistema. Energiją, reikalingą pastato šildymui bei apšvietimui taupys ir dvigubas stiklinis fasadas su soliariniu efektu bei specialios automatizuotos žaliuzės. Pasaulinėje NT rinkoje, aukščiausiojo lygmens verslo klientų tarpe šiandien paklausiausios yra aplinkai „draugiškų“ statinių idėjos. „Energiją taupančiuose ir gamtą tausojančiuose pastatuose kuriasi didžiausios verslo korporacijos, valdžios institucijos, bankai. Tai – visiškai naujas kokybės, prabangos ir darnios verslo plėtros standartas“, – sakė „Green Hall“ T. Dovbyšas. Taigi naujų NT projektų vystytojai savo veiklą orientuos į klientus, vertinančius ne tik modernią prabangą, bet ir gamtosaugos ir išteklių taupymo svarbą, darnią verslo plėtrą.
Eglė Stočkutė
</span></div>
