Bernardo Tschumi projektas „Blue Condo“ ir „Herzog & de Meuron“ projektas „40 Bond Street“ panašūs ne vien originaliu dizainu − abu pastatai sukurti atsižvelgiant į miesto išplanavimą. Tai ne vien iti...
Bernardo Tschumi projektas „Blue Condo“ ir „Herzog & de Meuron“ projektas „40 Bond Street“ panašūs ne vien originaliu dizainu − abu pastatai sukurti atsižvelgiant į miesto išplanavimą. Tai ne vien itin brangus nekilnojamas turtas, bet ir žymus architektūrinis žingsnis, pakeisiantis miesto veidą.
Šis apibūdinimas itin tinka šveicarų kilmės architekto B. Tschumi „Mėlynajam bokštui“. Jis įkurdintas „žemutinėje“ Manhatano rajono East side dalyje, tarp plytinių nuosavų gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų masyvų bei sukriošusių infrastruktūros įstaigų. Nepaisant ir čia augančių nekilnojamojo turto kainų bei dygstančių gyvenamųjų namų, šios teritorijos kolkas negalima priskirti prie madingų Niujorko rajonų, iš bohemos prieglaudos bevirstančių japių (Yuppie) gyvenvietėmis.
Todėl „Blue Condo“ projektas, pasak architekto, yra − kontekstualus. Bokštas, rodos, per didelį vargą buvo įspraustas į 15 x 30 m plotą. Jo praplatėjanti viršutinė dalis, su kreivai nukirstomis viršutinėmis plokštumomis, lyg pakimba virš žemo kaimyninio pastato stogo terasos. Jo svorio centras, esantis viename pastato šonų, sudaro vaizdą, kad septyniolikos aukštų bokštas bet kada gali nukristi ant šono. Ne mažiau „neelegantiškas“ ir fasadų sprendimas: tai pakabinamosios sienos iš skirtingų mėlynos spalvos atspalvių stiklo lakštų. Nereguliarus jų išdėstymas pabrėžia išsilaisvinimą iš gero skonio taisyklių (jų įprastu supratimu), kurių pagal nerašytas taisykles turi laikytis visi gyvenamieji tokios kategorijos kompleksai. B. Tschumi pirmą kartą ėmėsi projektuoti gyvenamąjį namą. Pasak architekto, jį labiau domino formalios šio užsakymo galimybės. B. Tschumi prisipažino, kad jam net patinka „griežtų statybinių Niujorko taisyklių sukuriami sunkumai, nes jie priverčia architektą būti labiau kūrybišku“. Pastate iš viso 32 butai, kuriuos skiria nuožulnios sienos bei mėlynos spalvos stiklo lakštai.
Jei „Blue Condo“ projektavimui bei statybai prireikė net dviejų su puse metų, tai žymių Šveicarijos architektų Jacques Herzogo ir Pierre de Meurono „40 Bond Street“ pastatas išdygo vos per pusmetį.
Tai sąlygojo gerokai mažesnis jo dydis. Pagrindinis gatvės pusės fasado sprendimas – žalio stiklo profilių tinklas, uždengtas ant nešančiosios betoninių atramų konstrukcijos, kuri dar uždengta poliruotais nerūdijančio plieno lakštais. Tai savotiška duoklė šio rajono XIX a. populiariausiai statybinei medžiagai − ketui, iš kurio buvo gaminami tokių pastatų karkasai. Dėl veidrodinių paviršių, pastato išvaizda keisis priklausomai nuo paros laiko bei oro sąlygų. Galinis pastato fasadas atkartoja tą patį tinklą, tik yra sumontuotas iš vario lakštų. Palyginti su geometriniu pastato fasadų tikslumu itin kontrastingai atrodo apatinių fasado aukštų aliuminio apdaila – imituojanti „grafiti“ raštus. Šis motyvas kartojasi ir pagrindinio įėjimo apipavidalinime bei vestibiulio sprendimuose.