Privatus indėlis į Lietuvos rinkos nekilnojamojo turto vertinimo reglamentą

Kas lėmė bendrovės veiklos kryptis?

Įsikūrus bendrovei, jos veiklos kryptis lėmė specifinėstometošaliesūkio ekonominės reformos sąlygos, ypač privatizavimas bei nekilnojamojo turto restitucija. Pirmieji darbo mėnesiai parodė, kad žemės bei kito nekilnojamojo turto privatizavimas ir restitucija sukūrė prielaidas žemės ir kito nekilnojamojo turto rinkai atsirasti. Augančioje nekilnojamojo turto rinkoje atsirado kvalifikuotų nekilnojamojo turto brokerių ir turto vertintojų. Nemažai įmonės darbuotojų netrukus ėmė specializuotis ir kelti kvalifikaciją šiose naujose veiklos srityse.

Kadangi prieš pradėdami verslą dirbome žemėtvarkos srityje, buvo sumanyta teikti paslaugas, susijusias su nekilnojamuoju turtu. Iš pradžių siūlėme geodezinių matavimų bei tarpininkavimo perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugas. Netrukus įsteigėme filialus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, o 1996 m. − Panevėžyje. Šiandien turime atstovybes daugiau nei dešimtyje Lietuvos miestų.

Veiklos pradžioje susidūrėme su neužpildyta niša Lietuvos ekonomikoje – turto vertinimu. Šiandien niekam nekelia abejonių, kad tai svarbi, aktuali ir būtina ekonomikos sudedamoji dalis, tačiau tuomet kai kuriems bankams teko nutraukti veiklą būtent dėl to, kad nebuvo turto vertinimo, pagrįsto tarptautiniais metodais ir rinkos realybe. Iš planinės ekonomikos paveldėti turto vertinimo ir investicijų planavimo principai nebuvo pritaikyti rinkos ekonomikos sąlygoms. Todėl mūsų įmonės specialistai ėmėsi studijuoti Vakarų šalių patirtį ir inicijavo tarptautiniais standartais bei metodais pagrįstos turto ir verslo vertinimo sistemos kūrimą Lietuvoje.

Kodėl buvo susiklosčiusi tokia nepalanki padėtis?

Tuomet valstybė buvo dar jauna, valdžios atstovams netrūko rūpesčių. Todėl kartu su kitomis privačiomis įmonėmis patys ėmėmės iniciatyvos. Iš pradžių turto vertinimo paslaugas siūlėme bankams, išduodant paskolas ir įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Netrukus sulaukėme susidomėjimo, taip prasidėjo dar viena mūsų veiklos sritis. Galiu teigti, kad atlikome didžiulį darbą, juk iš pradžių nebuvo jokių norminių valstybinių dokumentų, reglamentuojančių turto vertinimo veiklą. Pirmuosius pus-antrų bendrovės veiklos metų su bankais dirbome vien sutarties pagrindais. Vėliau, plėtodami šią veiklą, mūsų įmonės iniciatyva 1994 m. kovą įkūrėme Lietuvos turto vertintojų asociaciją. Ilgainiui ir valstybės vyrai atkreipė dėmesį į šią sritį, suprato, kad tokia veikla svarbi ir ją būtina reglamentuoti valstybiniu lygiu. Jau po metų išėjo pirmas Vyriausybės nutarimas dėl laikinųjų turto vertinimo principų, iš dalies reglamentavęs šią veiklą, ir 1999 m. jau buvo patvirtintas Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.

Šiandien jau nė vienas bankas be objektyvaus turto vertinimo iš šalies paskolų nesuteikia. Tiesa, vienu metu bankai patys buvo pradėję kurti savo turto vertinimo skyrius, tačiau tai kirtosi su objektyvaus vertinimo kriterijais. Tokiu atveju banko turto vertintojas nenorom tampa suinteresuotu asmeniu ir yra neobjektyvus. Be to, jei savo pareigas atlieka netinkamai, gali prarasti darbo vietą. O kai tokią paslaugą suteikia privati įmonė iš šalies, ji suinteresuota viską atlikti tinkamai ir atsako už atliktą darbą.

Ar Lietuvoje geodezinių matavimų paklausa ir toliau auga?

Geodezija – ganėtinai sena veiklos sritis ir nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų šioje srityje buvo pradėta plėtoti privati veikla. Įmonių, siūlančių šią paslaugą Lietuvoje, šiandien yra apie 400, tiesa, dauguma jų nedidelės, tačiau paklausa labai didelė. Tai šiandien, be abejo, labai aktuali veikla ir statybų rinkoje, juk jokių darbų negalima pradėti neišmatavus žemės, nepadarius topografinių nuotraukų ir t.t.

Kalbant apie geodezinių matavimų svarbą, reikia prisiminti nuo 1991 m. vykdomą žemės reformą, kai buvo padaryta nemažai klaidų, kurių padariniai tapo itin aktualūs šiandien. Anuomet dėl netobulų matavimo prietaisų buvo atliekami apytiksliai matavimai, oficialiaibuvoleidžiama net 6 proc. paklaida. Tačiau, nepaisant to, matavimo darbai buvo tęsiami. Prieš penkiolika metų žemės vertė buvo daug mažesnė, tačiau ką daryti šiandien, kai ji gerokai išaugo, ypač aplink didžiuosius miestus, kur jos kaina siekia net 1 mln. litų už hektarą? Tai puikus pavyzdys, kaip netinkamai nustatytas turto kiekis ilgainiui lemia didelius piniginius nuostolius.

Šiandien mūsų bendrovės geodezininkai naudojasi šiuolaikiniais geodeziniais prietaisais ir specializuota programine įranga. Trylikos metų patirtis, moderni techninė bazė ir kvalifikuoti darbuotojai garantuoja aukštą mūsų atliekamų darbų kokybę. Regioninių skyrių išsidėstymas leidžia vykdyti darbus bet kurioje Lietuvos vietoje, o didelis darbuotojų skaičius − telkti jėgas dideliems projektams.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjote siūlyti pastatų ir statinių kadastrinių matavimų paslaugas?

Nuo 2003 m. pradėjome užsiimti dar viena veikla, tai – statinių ir pastatų kadastriniai matavimai, kurie iki to laiko buvo VĮ „Registrų centras“ monopolijoje. Tačiau tuo metu monopolis buvo panaikintas ir mes

pradėjome kurti savo pastatų ir statinių kadastrinių matavimo darbų specialistų grupes. Tiesa, daugelio žmonių sąmonėje iki šiol yra išlikę, kad pastatų kadastrinius matavimus atlieka tik „Registrų centras“, nors nuo to laiko prabėgo jau penkeri metai. Iki šiol daugelis nustemba, kad ir mes siūlome tokią paslaugą. Taip yra dėl to, kad žmonės tokiomis problemomis nesidomi, kol jų neiškyla, o kai su tuo susiduria, dauguma prisimena „Registrų centrą“. Be to, manau, kad privačios bendrovės tai atlieka gerokai kokybiškiau. „Registrų centras“ − didžiulė valstybinė įstaiga, vykdanti valstybės pavestas funkcijas visais registro klausimais, tvarkanti ne vien nekilnojamojo turto registrą, bet ir daugybę kitų dalykų. Valstybinei įmonei pelnas nėra toks aktualus, ji niekada nebankrutuos, todėl ir klientas pastarajai nėra toks brangus kaip privačiai įmonei.

Kas kontroliuoja privačių įmonių, atliekančių kadastrinius matavimus, veiklą?

Šią veiklą kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat ir „Registrų centras“, nes, atlikus matavimus, visi gauti duomenys apie nekilnojamąjį turtą registruojami „Registrų centre“. Kadastriniai žemėlapiai padeda patikrinti, ar matavimai atlikti tinkamai. Be to, šiai veiklai vykdyti būtina atitinkama kvalifikacijabeilicencijos, kurias suteikia Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kokio išsilavinimo reikia atliekantiesiems kadastrinius matavimus?

Kadastrinių pastatų ir statinių matavimų specialistai rengiami VGTU bei kitose mokslo įstaigose, tačiau tokius darbus gali vykdyti net ir, pavyzdžiui, geodezijos ar kitų panašių profesijų atstovai, įgiję tam tikrų papildomų žinių. Šią veiklą gali vykdyti tik tie, kuriems išduotos atitinkamos licencijos bei atestatai.

Kokie reikalavimai keliami šios srities įmonei orientuojantis į stambius užsakymus?

Iš privačių šioje sferoje dirbančių įmonių mūsų bendrovė yra didžiausia. Darbo patirtis, nuolatinis darbuotojų kvalifikacijoskėlimas,sistemingi struktūriniai pokyčiai leidžia vis efektyviau tenkinti užsakovų poreikius. Turime filialus visoje Lietuvoje, todėl užsakovai, pavyzdžiui, iš Vilniaus gali kreiptis, kad atliktume darbus kitame mieste. Nebereikia pačiam vykti į objektą, pakanka pateikti dokumentus. Galime pasiūlyti visą paslaugų kompleksą, todėl visi darbai vykdomi gerokai operatyviau. Tikriausiai todėl mūsų klientai – didžiosios šalies bendrovės, tokios kaip AB Rytų skirstomieji tinklai, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB Vakarų skirstomieji tinklai, UAB „COWI Baltic“, BĮ UAB „Omnitel“, AB „Ekranas“, AB „Lietkabelis“, UAB „Ranga IV“ ir kt.

Ar ir šiandien dalyvaujate visuomeninėje Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje?

Mūsų specialistai nuolat dalyvauja Tarptautinio vertinimo standartų komiteto (International Valuation Standards Committee, IVSC), Lietuvos turtą ir verslą vertinančios įmonių asociacijos (LTVVĮA), Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA), įeinančios į Europos turto vertintojų asociacijų grupę (The European Group of Valuers’ Associations, TEGOVA), Tarptautinės matininkų federacijos (Fédération Internationale des Géomètres, FIG), Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA), Nekilnojamojo turto brokerių sąjungos ir Nekilnojamojo turto įmonių asociacijos veikloje. Mūsų korporacijos specialistai dalyvauja kuriant įstatymus bei kitus norminius aktus, reglamentuojančius žemės tvarkymo, kadastro ir turto vertinimo sritis, konsultuoja, moko ir šviečia.