Kaip elgtis, jei už atliktus darbus užsakovas nemoka net tuomet, kai darbai buvo sustabdyti, nutraukti arba kai darbai jau baigti, tačiau užsakovas delsia atsiskaityti? Pažymėtina, kad net tais atveja...
Kaip elgtis, jei už atliktus darbus užsakovas nemoka net tuomet, kai darbai buvo sustabdyti, nutraukti arba kai darbai jau baigti, tačiau užsakovas delsia atsiskaityti? Pažymėtina, kad net tais atvejais, kai užsakovas delsia atsiskaityti su rangovu, kreipimasis į teismą pradedant teisminį procesą turėtų būti paskutinė priemonė, kadangi teisminis procesas trunka ilgai, o tai reiškia, kad ilgą laiką rangovas negalės atgauti jam priklausančių mokėjimų. Be to, pritaikius areštą užsakovo turtui, gali būti dar labiau apsunkinta užsakovo padėtis ir atitinkamai sumažinta galimybė atsiskaityti ateityje. Taigi, teisminis bylinėjimasis dažnai reiškia abiejų šalių lėšų „įšaldymą“, kas gali sukelti rimtų ekonominių sunkumų, ypač mažesnėms įmonėms. Todėl visų pirma rekomenduojama išbandyti kitus, dažnai efektyvesnius būdus, garantuojančius greitesnį apmokėjimą už atliktus darbus.
Viena iš alternatyvų yra pasiūlyti užsakovui perleisti likvidų turtą (pageidautina nekilnojamąjį) su atpirkimo teise nustatytam terminui už skolos užskaitymą. Atpirkimo teisė, pagal LR CK 6.417 – 6.418 str. reiškia, kad „pardavėjas parduoda daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę jį atpirkti, o pardavėjas įsipareigoja jį valdyti, naudoti ir disponuoti taip, kad pirkėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.“ Tai yra sutartyje numatytu laikotarpiu, kuris negali būti ilgesnis nei penkeri metai, pirkėjas (šiuo atveju, rangovas) įgytų teisę daiktą valdyti, naudoti ir disponuoti taip, kad tai ateityje nesutrukdytų įgyvendinti atpirkimo teisės pardavėjui (šiuo atveju, užsakovui), o suėjus atpirkimo teisės terminui, pirkėjas įgytų absoliučią disponavimo daiktu teisę. Toks sprendimas yra naudingas abiems pusėms: užsakovui tai yra garantija, kad rangovas nesikreips į teismą, vadinasi, nebus areštuotas užsakovo turtas ir jis galės toliau vykdyti veiklą bei turtą atpirkti, o rangovui tai yra garantija, kad jo reikalavimas yra užtikrintas konkrečiu turtu, kuriuo jis gali disponuoti.
Antroji alternatyva yra pasiūlyti užsakovui išduoti paprastąjį vekselį atliktų darbų skolos sumai. Pagal LR CK 1.105 str. „Vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.“ Siekiant išvengti notarinės protestavimo procedūros vekselyje reikėtų įrašyti žodį „neprotestuotinas“. Tuomet suėjus vekselyje nurodytam apmokėjimo terminui notarui pateikiamas rašytinis prašymas išieškoti pinigus iš skolininko ir ne ilgiau nei per 10 kalendorinių dienų notaras išduoda vykdomąjį įrašą, kuris reiškia, kad rangovas įgyja teisę kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą išvengiant teisminio bylinėjimosi. Taigi vekselis rangovui naudingas tuo, kad sutrumpina laiką, per kurį galima išsireikalauti apmokėjimą už atliktus darbus bei leidžia numatyti realius apmokėjimo terminus. Savo ruožtu vekselis naudingas ir užsakovui, kadangi jis, kaip ir turto pardavimas su atpirkimo teise, leidžia išvengti turto arešto bei suteikia papildomo laiko apmokėjimui.
Žinoma, nepavykus susitarti dėl turto pardavimo ar vekselio pasirašymo nereikėtų ilgiau delsti ir patartina kreiptis į teismą arba arbitražą (jei sutartyje buvo numatyta arbitražinė išlyga arba jei pavyksta dėl arbitražo susitarti su užsakovu). Verta pažymėti, kad šiuo atveju kreiptis į teismą protingiausia būtų pateikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi kreipiantis su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo reikėtų sumokėti tik ketvirtadalį žyminio mokesčio, procesas būtų trumpesnis bei daug paprastesnis ir tai neatimtų galimybės pereiti į ieškininį procesą. Taip pat kreipiantis į teismą rekomenduojama reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – tai yra prašyti teismo areštuoti užsakovo turtą sumai, kurią jis skolingas rangovui. Taip būtų užtikrinama, kad priėmus teismo sprendimą, užsakovas turės pakankamai turto atsiskaityti su rangovu, be to laikinųjų apsaugos priemonių – arešto - taikymas tarnauja ir kaip užsakovo drausminimo priemonė, kurią pritaikius tam tikrais atvejais užsakovas nedelsdamas atsiskaito su rangovu.
Tęsiantis nekilnojamojo turto krizei, tikėtina, kad įprasta praktika gali tapti rangovo reikalavimas pateikti trečiojo asmens garantiją, kad su rangovu bus atsiskaityta bei galimybė taikyti statomo objekto areštą tol, kol su rangovu bus atsiskaityta. Kai kuriuose užsienio šalyse rangovai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, turi teisę taikyti turto areštą tam turtui, kuriame buvo vykdomas projektas.
Tokia teisė labai padeda apsaugoti rangovo interesus nuo nemokėjimo.1Panaši galimybė kyla ir iš LR CK 6.656 str., kuriame numatyta, kad „jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės.“. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė išieškoti rangovui priklausančias sumas iš užsakovo likusių medžiagų, įrenginių realiai egzistuoja ir šiandien, tačiau dažniausia tai nepadengia rangovui mokėtinų sumų. Galimybė taikyti areštą visam objektui dėl to, kad užsakovas neatsiskaito su rangovu, Lietuvoje dar nėra taikoma, tačiau, atsižvelgiant į užsienio praktiką bei nekilnojamojo turto rinkos evoliuciją, tikėtina, kad tokia praktika įsivyraus ir Lietuvoje.
1http://www1.fidic.org/resources/contracts/masons_managing_pament06.html (paskutinį kartą tikrinta 2008-04-24).
* * * * *
Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service” teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service“ teisininkus.
„B&C Legal Service“
Algirdo g. 29-8, LT-03219Vilnius
Tel.: +370 5 2336785, +370 684 88894
El. paštas [email protected]
Algirdo g. 29-8, LT-03219Vilnius
Tel.: +370 5 2336785, +370 684 88894
El. paštas [email protected]