Neatsiskaitymo už atliktus darbus rizikos sumažinimas (1 dalis)

Sulėtėjus nekilnojamojo turto ir statybų rinkos augimui (ką liudija VĮ Registro centro paskelbti duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2007 m. paskutinįjį ketvirtį penktadaliu krito butų pirkimo-pardavimo sandorių  vertė, o naujų butų kainos sostinėje krito daugiau nei 12 proc.)¹ bei bankams sugriežtinus statybos ir nekilnojamojo turto finansavimo sąlygas, didžioji dalis statybų bendrovių susidūrė su atsiskaitymų sunkumais.

Dėl sustabdyto finansavimo užsakovai laiku neatsiskaito su rangovais, kurie dėl to negali laiku atsiskaityti su subrangovais, o pastarieji, savo ruožtu, negali sumokėti savo tiekėjams ir subrangovams. Kuo labiau statybų procesas pasistūmėja, tuo silpnesnėje pozicijoje atsiduria palyginus su užsakovu, kadangi artėjant statybų proceso pabaigai, užsakovas yra arčiau tikslo gauti tai, ko jis siekė sudarydamas statybos rangos sutartį. Tuo pačiu rangovo pozicija silpnėja, kadangi jis praranda įtaką užsakovui. Todėl rangovui rekomenduojama apsidrausti, numatant tam tikras nuostatas sutartyje, bei tinkamai reaguoti į užsakovo neatsiskaitymą už atliktus darbus, ypač kai statybos projektas artėja prie pabaigos.

 

Pastebėtina, kad statybos rangos sutartyse dažniausiai numatyti ilgi terminai, per kuriuos užsakovas atsiskaito su rangovu: rangovui pateikus atliktų darbų aktą dažnai numatytas keleto savaičių terminas, per kurį užsakovas darbus turi priimti ir aktą pasirašyti; priėmus darbus rangovas pateikia užsakovui PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus, kurią dažniausiai užsakovas turi apmokėti per mėnesį. Vadinasi, rangovas įgyja teisę reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus praėjus apie du mėnesius po šių darbų atlikimo.

 

Labai dažnai problema glūdi tame, kad užsakovui vengiant atsiskaityti su rangovu, pastarasis pagal statybos rangos sutartį neturi teisės stabdyti tolimesnio darbų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.58 str., 6.207 str., bei specialiajame 6.661 str.² yra įtvirtinta galimybė sustabdyti priešpriešinės prievolės įvykdymą. Vis dėlto šios LR CK nuostatos nėra imperatyvios ir jau pats LR CK leidžia rangos sutartyje numatyti kitokias taisykles (LR CK 6.661 str. 2 d.). Todėl prieš pasirašant statybos rangos sutartį būtina atkreipti dėmesį į tai, ar sutartyje nėra įtraukta ypač nepalanki nuostata rangovui, numatanti, kad rangovas negali naudotis šia gynybos priemone Jei tokia nuostata yra įtraukta, rangovui rekomenduojama inicijuoti šios sutarties nuostatos pakeitimą.

 

Nors teisė sustabdyti darbus dėl neatsiskaitymo yra garantuojama CK, t.y. šalims jos aiškiai neatsisakius ji galioja net jos neįtraukus į sutartį, patartina inicijuoti tokios sutarties nuostatos įtraukimą į sutartį, kadangi tai būtų stipri papildoma garantija drausminantį užsakovą atsiskaityti už rangovo atliktus darbus (tai yra galima būtų išvengti ginčo, ar tokia gynybos priemonė leistina konkrečiu atveju, atsižvelgiant į minėtąsias CK normas).

 

Jei rangovo teisė sustabdyti darbus apskritai nėra aptarta sutartyje, rangovas gali sustabdyti darbų vykdymą, motyvuodamas tuo, kad užsakovo neatsiskaitymas yra esminis sutarties pažeidimas. Užsakovo neatsiskaitymas už atliktus darbus laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes atsiskaitymas yra esminė užsakovo pareiga pagal CK 6.681 str., kuriame numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Be to, faktą, kad rangovas turi teisę sustabdyti atliekamus darbus liudija ir FIDIC statybos sutarties sąlygos³, kurių 16.1 punkte numatyta, kad užsakovui neatsiskaitant su rangovu, pastarasis turi teisę sustabdyti darbus, sumažinti vykdomų darbų tempą ir dėl to reikalauti pratęsti darbų vykdymo terminą. Be to, FIDIC statybos sutarties sąlygų 16.2 punkte yra numatyta, kad praėjus atitinkamam laiko tarpui, rangovas, apie tai užsakovą įspėjęs, gali ne tik sustabdyti darbus, bet ir nutraukti sutartį bei reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus. Kadangi sustabdymas nėra tokia kraštutinė priemonė, kaip darbų visiškas nutraukimas, jis laikytinas priimtina rangovo poveikio priemone užsakovui.

Tam tikrais atvejais, ypatingai kai dėl rangovo ilgo vėlavimo atsiskaityti gali ypatingai nukentėti rangovo veikla, o mažesnių įmonių atvejų – gali iškilti bankroto pavojus, rangovo interesams apginti sutartyje gali būti numatyta rangovo teisė nutraukti sutartį, jei atsakovas neatsiskaito per tam tikrą laiką. Tokiu būdu rangovas, įvertinęs užsakovo padėtį, gali laiku imtis priemonių sumažinti galimus nuostolius savo bendrovei arba net išvengti bankroto.

 

Aukščiau išvardytos poveikio priemonės: darbų tempo sulėtinimas, darbų sustabdymas bei sutarties nutraukimas - turėtų būti naudojamos viena po kitos, griežtėjimo tvarka, taip informuojant užsakovą, kad rangovo ketinimas nutraukti sutartį yra rimtas, bet tuo pačiu suteikiant užsakovui galimybę tinkamai atsiskaityti su rangovu ir toliau vykdyti statybos rangos darbus.

 

Be aukščiau aptartų sutarties nuostatų, reikėtų atkreipti dėmesį ir į šiuos sutarties punktus ir atitinkamai juos pakoreguoti:
1. Pateikiant PVM sąskaitas – faktūras numatyti ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą joms apmokėti, nuo tos dienos, kai užsakovas sąskaitas gauna, kadangi toks terminas yra ekonomiškai pagrįstas bei atitinkantis abiejų šalių interesus;
2. Numatyti sutartyje ne ilgesnį kaip 14 dienų įspėjimo terminą, kuriam suėjus rangovas įgyja teisę sustabdyti darbų atlikimą.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas apie tai, jog rangovas ketina sustabdyti darbus, jei su juo nebus tinkamai atsiskaityta, užsakovui turi būti įteiktas iš karto suėjus terminui atsiskaityti, kadangi pateikus tokį pranešimą rangovas užsakovui turi suteikti protingą laiko tarpą su juo atsiskaityti bei nenutraukti darbų vykdymo. Tokių būdu „laukimo“ laikotarpis sutrumpinamas iki minimumo.

 

Dar viena priemonė, mažinanti neatsiskaitymo už atliktus darbus riziką, yra faktoringo sutarties sudarymas. Faktoringo sutartimi bankas (finansuotojas) perduoda pinigus rangovui už atliktus darbus, o rangovas perduoda reikalavimo teisę bankui reikalauti atsiskaitymo iš užsakovo už atliktus darbus. Tokiu atveju bankas atsiskaito su rangovu, o užsakovas atsiskaito su banku. Taigi faktoringo sutartimi rangovas gauna papildomą garantiją, kad su juo bus atsiskaityta už atliktus darbus. Tais atvejais, kai užsakovas nepagrįstai neatsiskaito su banku, bankas privalo imtis priemonių išsiieškoti atsiskaitymą, tačiau negali sustabdyti pagrįstų mokėjimų rangovui už atliktus darbus.

¹ http://www.registrucentras.lt/ntr/stat/busto_kainos.php?regionId=3 (paskutinį kartą tikrinta 2008-04-24);
² Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas,  Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.
³ Statybos sutarties sąlygos, ISBN 9986-687-11-X.

 

* * * * *
Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service” teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service“ teisininkus.