Dar 1999 m. žymus šveicarų kilmės kino kūrėjas, pilotas ir nuotykių ieškotojas, milijonierius Bernardas Weberis pradėjo pasaulinio masto kampaniją, kurios tikslas − išrinkti naujus Septynis pasaulio stebuklus. Tuomet B. Weberis buvo pasiryžęs aplankyti 21 monumentus visame pasaulyje, tokius kaip Akropolis Graikijoje, Romos Koliziejus Italijoje, Didžioji kinų siena bei Tadž Mahalas Indijoje. Ilgainiui lankytinų vietų sąrašas buvo gerokai išplėstas. Kompaniją vainikavo bene pirmieji ir vieninteliai pasaulinio masto rinkimai, kurių metu žmonės galėjo balsuoti už jų nuomone Naujųjų septynių pasaulio stebuklų vardo vertus monumentus.
Didžioji kinų siena
Gizos piramidė Egipte
Vadinamųjų septynių pasaulio stebuklų – garsiausių antikinio pasaulio statinių sąrašą II а. pr. Kristų sudarė Antipatras iš Sidono. Graikų poetas į savo knygą įtraukė tik tuos stebuklus, kuriuos jo laikais dar buvo galima pamatyti. Pavyzdžiui, Babelio bokštas Antipatro gyvenamuoju laikotarpiu buvo jau sugriuvęs, taigi, nelaikytas „įžymybe“. Be to, visas jas buvo galima išvysti palyginti nedideliame plote ties Viduržemio jūros rytų pakrante − srityje, kurią gerai pažinojo graikų rašytojai. Reta kas buvo keliavęs už jos ribų. Antipatro knyga − ne filosofinis traktatas ar iliustruotas meno kūrinių aprašas, ji labiau panaši į kelionių vadovą. Plečiantis antikos pasaulio riboms bei pasaulio pažinimui, sąrašas ne kartą plėstas, įtraukiant taip pat ir gamtos stebuklus. Tačiau tradiciniu visuomet laikytas Antipatro sudarytas Septynių pasaulio stebuklų sąrašas. Šis sąrašas pasiekė ir mūsų dienas, tačiau iš pačių stebuklų išliko tik vienas – Cheopso piramidė. Du iš jų sunaikino ugnis (Artemidės šventyklą ir Dzeuso skulptūrą), tris (Aleksandrijos švyturį, Rodo kolosą ir Mauzolo mauzoliejų) – žemės drebėjimai.