1969 m. įkurta Klaipėdos statybininkų mokykla per savo gyvavimo laikotarpį išleido daugiau kaip 6,5 tūkst. specialistų. Šiuo metu mokykloje mokosi daugiau kaip 900 mokinių, dirba 65 nuolat savo kvalifikaciją keliantys pedagogai. Mokykla ugdo specialistus, gebančius rinkos sąlygomis dirbti statybos, medienos apdirbimo, paslaugų ir verslo srityse. Mokyklos bendruomenė nuolat tobulina mokymo programas, suteikia naujausių žinių, stebi statybų rinkos pokyčius bei atsižvelgia į jos poreikius. Dalyvaudami tarptautiniuose „PHARE“, „Leonardo da Vinčio“, „Baltijos jūros“ projektuose mokyklos specialistai atnaujino mokymo medžiagą, dirbtuvių įrangą, įrengė kompiuterių klases bei praktinio mokymo biurus. Biuro veiklos tvarkytojų, sekretorių, statybos verslo paslaugų teikėjų specialybių moksleiviai mokosi simuliacinėse praktinio mokymo įmonėse. Praėjusiais metais mokykla gavo daugiau nei 3 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinęparamą.Šisprojektasmokyklai suteikė progą pagerinti savo materialinę bazę, kuri padės mokiniams greičiau ir geriau perprasti praktines bei teorines užduotis.

Praėjusiais metais Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų sukurtas projektas „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra įrengiant praktinio mokymo statybų aikštelę, dirbtuves ir e. mokymosi kabinetus Klaipėdos statybininkų mokykloje“ laimėjo ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Projekto tikslas − užtikrinti kokybiškas ir veiksmingas Klaipėdos statybininkų mokyklos žmogiškųjų išteklių plėtros sąlygas sukuriant ir išlaikant tinkamą bei kokybišką mokymo infrastruktūrą, aprūpinant mokyklą modernia mokomąja bei informacijos technologijų įranga, kuri būtina aukštybinių pastatų montuotojo ir statybinių produktų pardavėjų-konsultantų specialybės mokiniams rengti.

 

Naudojantis šia finansineparamanumatoma atlikti profesinio praktinio mokymo patalpų rekonstrukciją, sukurti tinkamą bei kokybišką mokymo infrastruktūrą, aprūpinant mokyklą modernia mokomąja ir informacijos technologijų įranga. Parama taip pat suteiks progą įsigyti profesiniam praktiniam mokymui būtiną statybų įrangą. Mokyklos direktoriaus Klauso Grudzinsko teigimu, ši parama Klaipėdos statybininkų mokyklai padės pagerinti ne tik jau pasenusią mokomąją įrangą, bet ir, svarbiausia, mokiniams suteiks galimybę, naudojantis naujais metodais bei mokymosi priemonėmis, pasiekti norimų tikslų ir integruotis į visuomenę kaip geriems ir patyrusiems specialistams.

Pagrindinis programos akcentas – dvi visiškai naujos mūsų šalyje specialybės: aukštybinių pastatų montuotojo ir statybinių produktų pardavėjo-konsultanto. Iki šiol tokie specialistai Lietuvoje nebuvo rengiami. Sukurti projektą paskatino universalių darbuotojų poreikis tiek statybų aikštelėse, tiek statybinių medžiagų prekybos centruose, kur darbuotojams šiandien trūksta kompetencijos.

 

Direktoriaus K. Grudzinsko teigimu, sąvoka aukštybinių pastatų montuotojai atkeliavo iš užsienio, kur visi, dirbantieji aukščiau pastato cokolio, apibendrintai įvardijami šiuo terminu. Įprastai čia dirba siauros specializacijos atstovai – betonuotojai, mūrininkai, dažytojai ir pan. Tačiau tai brangu, neracionalu, be to, gaištamas brangus laikas, todėl ir kilo idėja sujungti visa tai į vieną profesiją. Toks specialistas turėtų būti universalus − mokėti atlikti klojinių montavimo, betonavimo, armavimo, suvirinimo bei daugelį kitų darbų. Šiandien tampa aktualu, kad tokie darbuotojai išmanytų ir mūrijimo bei tinkavimo darbus.

 

Anot mokyklos direktoriaus, kita aktuali problema − pardavėjų-konsultantų nekompetentingumas. Neretai pasitaiko, kad atėję į statybinių prekių parduotuvę nesulaukiame profesionalios pagalbos, daugelis darbuotojų neturi jokio statybinio išsilavinimo. Tokioje parduotuvėje dirbantis, specialius mokymus baigęs darbuotojas visuomet suteiks tinkamą konsultaciją. Pasak K. Grudzinsko, kai kurie didesni statybinių medžiagų centrai, tokie kaip „Arsenalas“, jau turi tokių pardavėjų-konsultantų, tačiau šiuo metu jų trūkumas tikrai didelis. „Tokią programą diegti Lietuvoje mes pasiūlėme pirmieji. Iš pradžių planuojame rengti vieną grupę, apie trisdešimt mokinių. Per trejus metus jie įgis vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Tada keliaus pas darbdavį. Tikimės, kad jau mokymosi proceso metu mokiniai galės bendradarbiauti su potencialiais darbdaviais, įgyti patirties. Mokyklos rekonstrukcija bus baigta jau rugsėjo mėnesį, tuo pat metu bus suformuotos ir pirmosios šių specialybių mokinių grupės“, − pasakojo direktorius.

K. Grudzinsko įsitikinimu, reikėtų iš esmės peržiūrėti profesinį mokymą Lietuvoje. Pašnekovo teigimu, mūsų šalies švietimo sistema nėra iki galo sutvarkyta. Ikimokyklinio, pagrindinio, vidurinio bei universitetinio mokymo įstaigų veikla jau gana gerai sutvarkyta, o profesinis mokymas šiandien tapo didele švietimo sistemos spraga. Klaipėdos statybininkų mokyklos pedagogų nuomone, vienas iš šios problemos sprendimo būdų – paskatinti socialinius partnerius atsisukti į mokymo įstaigas, o mokymo įstaigoms – įsiklausyti į rinkos poreikius. Tik tokiu dialogu galima pasiekti visiems naudingų sprendimų.

Todėl, K. Grudzinsko nuomone, šias problemas svarbu spręsti dabar. Darbuotojų paieška vadinamosiose trečiosiose šalyse problemų išspręsti nepadės, net atvirkščiai − tai gali pakenkti. Svarbu sumažinti išvykstančiųjų specialistų skaičių.

Klaipėdos statybininkų mokyklos indėlis rengiant specialistus šiam regionui nuolat didėja. Mokyklos pedagogų įsitikinimu, keliant besimokančiųjų kvalifikacijoslygį, didelį vaidmenį atlieka bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, t. y. įmonėmis, kurios vėliau tampa mokyklos absolventų darbdaviais. Toks dialogas leidžia suprasti rinkos poreikius, kuriais remiantis parengiami specialistai, taip pat užtikrinti tinkamą kvalifikaciją bei suteikti darbo vietą. Šiandien Klaipėdos statybininkų mokykla semiasi patirties bendradarbiaudama su UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Peri“ Klaipėdos filialu,UAB„Ranga“, UAB „Pamario restauratoriai“, AB „Klaipėdos apdaila“, UAB „Čukuras“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Hidrostatyba“ bei daugeliu kitų bendrovių. Šių įmonių specialistai neretai patys tiesia pagalbos ranką ir rodo iniciatyvą norėdami tiesiogiai dalyvauti mokymo procese.

 

„Yra ir tokių, kuriuos į šią mokymo įstaigą siunčia tobulintis patys darbdaviai. Tokiu atveju studentas būdamas užtikrintas, jog turės darbo vietą, gali tikslingai mokytis ir grįžęs tęsti darbą, tačiau daryti tai gerokai kokybiškiausi ir profesionaliau“, − pasakojo K. Grudzinskas.

 

K. Grudzinsko nuomone, tokiems darbdaviams būtų tikslinga sudaryti palankesnes sąlygas, iš dalies sumažinti mokesčius. „Jeigu mokykloje nebus įdiegta naujausia technologija, atėjęs pas darbdavį darbuotojas turės mokytis iš naujo. O tai reiškia papildomas lėšas ir veltui sugaištą laiką. Būtent todėl dažnai sulaukiame paramos iš mūsų socialinių partnerių, kurie mums skolina naujos įrangos bei medžiagų“, − pasakojo mokyklos direktorius.

 

Direktorius teigimu, stengiamasi pamažu pereiti prie to, kad šalia Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kurie, beje, ir šiandien aktyviai dalyvauja vykstančiose reformose, būtų sukurti specialūs egzaminų centrai. Anot K. Grudzinsko, bus siekiama, kad laikantieji baigiamuosius egzaminus nepriklausomų vertintojų būtų egzaminuojami būtent tokiuose centruose ir mokyklos pedagogai čia neturėtų jokios įtakos. Be to, planuojama įteisinti išsamią diplomo formą, kur bus detaliai aprašytas kiekvieno baigusiojo mokyklą kvalifikacijoslygis,kaddarbdaviaivėliau galėtų spręsti apie jų kompetenciją dirbti tam tikrus statybų darbus.

 

 

Taikos pr. 67, LT-94112 Klaipėda

Tel. (8 46) 340 132,

El. paštas [email protected]

Svetainė www.statmokykla.lt

 

2007 m. Pavasaris