Spalio 12 d. vienoje Tokijo ligoninių mirė pasaulinio garso japonų architektas Kišo Kurokava (Kisho Kurokawa). Apie 73-jų metų architekto mirtį pranešė ligoninės atstovė spaudai. Jos teigimu, mirties priežastimi, tapo sustojusi širdis. K. Kurokava dėl žarnyno problemų buvo paguldytas į ligoninę praėjusią savaitę. Japonų architektas sirgo kepenų liga.
K. Kurokava gimė 1934 m. Japonijoje, Nagojos mieste. 1960 m. baigė Kioto ir Tokijo universitetus, kuriuose įgijo architektūrinį išsilavinimą. 1986 m. Prancūzijos Architektūros akademijos (Académie d'architecture) buvo apdovanotas auksiniu medaliu, o 2006 m. tarptautine Čikagos muziejaus „Athenaeum“ architektūros premija.
K. Kurokava nuo 1962 m. vadovavo „Kisho Kurokawa Architect & Associates“ kompanijai. Japonų architektas pagarsėjo kaip metabolizmo judėjimo architektūroje pradininkas. Be to, kad šis architektas yra daugelio pasaulinio garso statinių autorius, pastatytų tiek Japonijoje, tiek ir už jos ribų, jis taip pat yra daugelio architektūros bestselerių, tokių kaip „Miesto projektavimas“ (1968), „Metabolizmas architektūroje“ (1977), „Erdvės koncepcija“ (1979) bei „Nauja Japonijos architektūros banga” (1993) autorius.
K. Kurokava suprojektavo Kvala Lumpūro oro uosto pastatą Malaizijoje, Valstybinio etnologinio muziejaus pastatą Tokijuje, Vincento van Gogo muziejų Amsterdame, kapsulės pavidalo paviljoną tarptautinėje parodoje „Ekspo-70“ Osakoje, centrinį Fukuoka banką Kiušiu saloje, „Sony“ dangoraižį bei Nacionalinį etnografijos muziejų Osakoje, japonų raudonojo kryžiaus pagrindinės būstinės pastatą Tokijuje, miesto meno muziejų Nagojoje, vokiečių-japonų centrą Berlyne, Šiuolaikinio meno muziejų Hirosimoje ir kt.
Paskutiniuosius gyvenimo metus japonų architektas praleido kovodamas už Nakagin bokštą (The Nakagin Capsule Tower), esantį Tokijo centre, kurį vis dar grasinama nugriauti, nežiūrint į tai, kad 2005 m. atliktos pasaulinės apklausos metu net 95 proc. architektų pasisakė už jo išgelbėjimą. 1970 m. pastatytas „kapsulės“ bokštas tapo vienu pagrindiniu turistų lankytinų objektų Tokijuje.
Išskirtinis dėmesys detalėms
K. Kurokavos architektūra pasižymi kruopščiomis detalių sąsajomis bei užbaigtumu. Architektas sakydavo: „Toks dėmesys detalėms yra svarbus raktas mano architektūros suvokimui. Be to tikėjimas detalių svarba gimdo naują hierarchiją”. K. Kurokava buvo įsitikinęs, kad tuo tarpu, kai Vakarų architektūra ir miestai buvo planuojami remiantis hierarchija − nuo infrastruktūros iki detalių ir dalių, jo pastūmėta šiuolaikinės japonų architektūros banga sutelkė dėmesį į dalių savarankiškumą. „Metabolizmas paremtas gyvybės supratimu bei visais net pačiais mažiausiais gyvybės aspektais“ − teigė architektas.
Tomas Lapinskas