Rąstinių namų statyba: kiekybė vis dar atsveria kokybę

Lietuvoje rąstinių namų statyba ne naujiena, tačiau kokybiškas, šiuolaikinius standartus atitinkančias rąstinių namų konstrukcijas pasiūlyti gali reta mūsų šalies įmonė. Be to, rąstiniams namams populiarėti čia trukdo susiformavęs netinkamas požiūris į tokios konstrukcijos pastatus bei užsakovų polinkis nepasitikėti specialistais. Šįkart apie rąstinių namų populiarinimo problemas bei kylančių nesusipratimų tarp užsakovų ir specialistų priežastis kalbamės su UAB „Geosintetika“ direktoriumi Salvijumi Paškausku.

Nuo ko prasidėjo jūsų įmonės veikla?

S.P.: 1994 m. su partneriais iš Olandijos įkūrėme UAB „Geosintetika“. Pagrindinė veiklos sritis tuo metu buvo geosintetinės statybų medžiagos. Tuometis apsisprendimas savo ateitį susieti su Lietuvos statybų versle iki tol dar nenaudotomis medžiagomis visiškai pasiteisino. Tapome pirmąja bendrove Lietuvos statybos istorijoje, pradėjusia naudoti visai kito lygio izoliacinę medžiagą. Ši geomembranos izoliacinė medžiaga naudojama įrengiant buitinių atliekų sąvartynus, degalines, naftos terminalus ir kitus panašius objektus. Vien praėjusiais metais teko darbuotis Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos sąvartynuose bei daugelyje mūsų šalies degalinių. Šias medžiagas mūsų specialistai taikė net tokiuose objektuose kaip naftos gamybos įrenginiams skirtos salos Kaspijos jūroje. Iš viso Lietuvoje ir užsienyje paklojome per 900 tūkst. m² šios medžiagos. </P>

Kita sritis, kurioje pagrįstai galime būti įvardijami kaip novatoriai, − dar 1994 m. pradėta plėtoti kokybiškų rąstinių namų statybos idėja. Dar 1993 m. mūsų dėmesį patraukė skandinaviškos rąstinių namų konstrukcijos ir jau po metų iš Suomijos pradėjome gabenti konstrukcijas ir statyti medinių rąstų namus. Šiandien galime pasiūlyti itin kokybiškus įvairių konstrukcijų medinius namus iš Suomijoje apdirbtų rąstų bei kitos kokybiškos medienos.

Kodėl pasirinkote suomiškas rąstinių namų statybų technologijas?

S.P.: Lietuvoje įprasta manyti, kad iš rąstųstatomi tik poilsio nameliai arba pirtelės, tačiau pasaulinė praktika byloja ką kita − rąs-tiniai gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai, atitinkantys visus šiuolaikiniams pastatams keliamus estetinius ir techninius reikalavimus, plačiai paplitę. Šiuolaikinių rąstinių namų statyba − ne „dviračio išradinėjimas“, o senų tradicijų tąsa, paremta naujomis technologijomis, sprendimais ir samprata. Visa tai drauge su profesionalia Suomijos specialistų pagalba užtikrina rąstinių pastatų patikimumą ir patvarumą. Suomių koncernų „Kontio“ šiaurinės pušies rąstai − ideali statybinė medžiaga. Ekstremaliomis oro sąlygomis augantis medis turi ypač siauras rieves ir tankią struktūrą, kuri suteikia daugiau lankstumo ir atsparumo − rąstinio namo konstrukcijai tai itin svarbios ypatybės.

Mes nesistengiame pastatyti kuo daugiau rąstinių namų, jų vienetai, tačiau tai itin kokybiški statiniai. Galima sakyti, kad būtent šis akcentas – kokybė – nurodė kryptį, kuria buvo plėtojama mūsų bendrovės veikla. Įgyvendinus keletą objektų, užsakovai ėmė teirautis, ar galėtume statyti kitokios konstrukcijos pastatus, todėl teko statyti ir mūrinius bei karkasinius pastatus. Didinti bendrovės darbuotojų skaičiaus nenorėjome, todėl ir gimė idėja tapti projektų valdytojais. Tokiu valdymo principu šiandien esame pastatę keletą pramoninių ir visuomeninės paskirties objektų. Šiandien mes savo veiklą skirstome taip: projektų valdymas, statybos darbai su geosintetinėmis medžiagomis, o trečioje vietoje lieka rąstiniai namai.

Kodėl rąstinių namų statybą nustūmėte į trečią vietą?

S.P.: Šiandien Lietuvoje su rąstinių namų statyba stengiamės turėti kuo mažiau reikalų. Tenka pripažinti, kad mus labiau domina Rusijos Kaliningrado srities rinka, kur užsakovai vertina mus ir įsiklauso į mūsų patarimus. O Lietuvoje tiesiog susiduriame su, švelniai tariant, išsidirbinėjimu. Nemažai užsakovų mūsų šalyje mano, kad patardami mes nelinkime gero, o, atvirkščiai, neva nesąžiningai bandome uždirbti didindami konstrukcijos kainą. Tokiomis aplinkybėmis bendrauti itin sudėtinga. Tai vyksta dėl iškreipto supratimo apie technologijas bei kokybę arba, kitaip tariant, dėl visiško nesupratimo. Dažnai užsakovas tiesiog pateikia vien techninį projektą ir teigia, kad jau galima pradėti statybas. Jų nuomone, darbiniai brėžiniai nereikalingi. Apskritai dokumentacija itin netvarkinga. Mano įsitikinimu, čia ir yra didžioji visų bėdų priežastis. Juk ir šiandien dažnai tenka susidurti su tuo, kad individulių namų statybos metu kilus nesusipratimams galų gale pasirodo, kad projektas netinkamai sudarytas. Tačiau įprastai visi skuba kaltinti statybininkus. </P>

Kalbant apie rąstinius namus, yra tendencija, kad daugelis vis dar stato namus nesitardami su specialistais. Dėl to kartais projekte šį tą pakeitus tenka skirti milžinišką pinigų sumą klaidoms ištaisyti. Ne mažiau už statybos procesą svarbios ir konsultacijos.

Apskritai, mano manymu, teisingo požiūrio nėra dėl to, kad Lietuva dar visiškai neseniai atgavo nepriklausomybę ir daugumos greitai praturtėjusių tėvynainių tinkamas požiūris nespėjo susiformuoti. Kitaip sakant, tas procesas per greitai įvyko, kai užsienio šalyse abu šie veiksniai augo laipsniškai, vienas nuo kito neatsilikdami.

Mūsų bendrovė šiandien atsisako bendrauti su minėto tipo užsakovais, nesvarbu, kiek jis skiria tam pinigų. Jei susiduriame su nepagarba ir neracionaliais reikalavimais, tiesiog atsisakome teikti paslaugas. Taip elgtis visuomet racionaliau, nei po to turėti daugybę problemų. Neretai pasitaiko gudruolių, kurie gavę statybų darbų sąmatą tuojau pat pareiškia: „Aš net nežiūrėdamas galiu sakyti, kad čia reikia mažiausiai dešimt procentų „nubraukti“. Tada iškart žinome, kad mūsų bendravimas baigtas. Kitaip tariant, toks užsakovas netiesiogiai mus kaltina „iš piršo laužtomis“ kainomis. Mes į savo darbą žiūrime itin atsakingai. Šiandien mes galime sau leisti taip elgtis ir šis nepagarbos klausimas tapo labai aktualus. Seniau tekdavo daug ką dantis sukandus nutylėti, o šiandien tokiam užsakovui galime parodyti duris.

Čia tinkamas pavyzdys būtų neseniai viename objekte kilęs incidentas, kai mūsų užsakovas sumanė pagudrauti ir bandė įrodyti, kad partneriai iš suomių įmonės „Kontio“ (mes esame oficialūs jų atstovai) pateikė mums rąstus, kuriuose yra supuvusių šakų. Užsakovo iškviesta ekspertizės komisija atvykusi nustatė, kad yra 60 supuvusių šakų. Pagal suomių normatyvą (tas normatyvas yra mūsų sutarties sudedamoji dalis) jos neleistinos tik matomose pastato vietose, bet kitas punktas leidžia tai taisyti. Remdamasis eksperto išvadomis vėliau užsakovas neapibrėžtai, tačiau bandė „išspausti“ sau materialios naudos. Tuomet mes išsikvietėme suomių specialistus, kurie atvykę nerado nė vienos supuvusios šakos. Mes irgi papildomai Lietuvoje atlikome kvalifikuotą ekspertizę, kuri taip pat patvirtino suomių išvadas. Suomių ekspertai parašė argumentaciją, pridėjo nuotraukas, kaip tai turi atrodyti, tačiau užsakovo tai neįtikino. Suomių bendrovės „Kontio“ specialistai buvo apstulbę. Jie neatmeta galimybės pranešti savo šalies ambasadai Lietuvoje, kad šioje ES šalyje nepagristai menkinamas jų bendrovės vardas.

Kokie pagrindiniai lietuviškos ir suomiškos medienos skirtumai?

S.P.: Pagrindinis lietuviškos ir suomiškos statybai naudojamos medienos skirtumas −medžiagos kokybė ir jos apdirbimas. Lietuvoje nė viena įmonė netiekia tokios kokybiškos žaliavos ir nenaudoja tokių pažangių technologijų. Lietuviškos ir suomiškos medienos nėra ko lyginti, nes Suomijoje veikia net 300 rąstinių namų gamybos rinkoje besivaržančių bendrovių, turinčių senas tradicijas. 80 proc. rinkos užima trys bendrovės, tarp jų „Geosintetikos“ partneriai „Kontio“.</P>

Iš lietuviškos medienos gali būti statomi sodo nameliai, poilsio namai, pirtys ir panašūs nedideli objektai. Tačiau kai pastatas didelis, jame suprojektuotos didelės erdvės, su lietuviška mediena nebeišsisuksi. Kai užsakovas primygtinai pageidauja lietuviškos medienos, mes savo ruožtu į sutarties sąlygas įrašome, kad neatsakome už žaliavos kokybę.

Apskritai Lietuvoje nėra įstatymų, kurie apibrėžtų, koks turi būti rąstas ir kaip jis turi būti paruoštas. Pavyzdžiui, Suomijoje įkurta Rąstinių namų gamintojų asociacija turi savo normas, kurių visi privalo laikytis. Mes vadovaujamės jomis, nes Lietuvoje šios srities normatyvinių dokumentų nėra. Netgi nėra apibrėžta rąstinių namų varža. Vienas svarbiausių reikalavimų – rąstinių namų kampai turi būti kokybiškai suręsti. Namas turi būti tvirtas ir atsparus atmosferos poveikiui, ir visa tai privalo būti reglamentuojama. Kadangi iki šiol neturime normatyvinių tokių konstrukcijų dokumentų, daugumą rąstinių namų statybų galima įvardyti kaip saviveiklą. Paprastai projektuojant laikomasi vieno principo: „Turėtų laikyti“. Įmonės specialistams yra tekę dėl aplaidaus projektuotojo darbo viename objekte antrą aukštą išmontuoti net du kartus.

Kokią veiklą jūsų įmonė labiausiai akcentuoja šiandien?

S.P.: Nepaisant visų nesusipratimų, praėjusieji metai mūsų įmonei buvo itin sėkmingi. Šiandien akcentuojame projektų valdymą, toliau intensyviai ieškome žmonių, kurie valdytų projektus. Siekiame tapti vienais iš šios srities lyderių Klaipėdos regione. </P>

Projektų valdymą siūlantys mūsų įmonės specialistai suvienija specializuotų organizacijų – subrangovų, gaminančių kokybiškus produktus ir teikiančių kitas kokybiškas paslaugas, – darbą. Viena organizacija, vienijanti daugelį skirtingų sričių specialistų, taip kokybiškai atlikti darbo nepajėgs, kaip tai padaro tikslingai tik tam tikrose srityse besispecializuojančios įmonės. Tinkamai organizuodamas darbą užsakovas sutaupo pinigų ir gauna kokybiškesnį produktą. Be to, prie visos šios organizacijos galime pasiūlyti specializuotą savo įmonės pagalbą.

Be to, siūlome konsultacijas. Čia reikia pastebėti, kad nemokamos konsultacijos dažniausiai būna neišsamios. Reikėtų suvokti, kad negalima į tai žiūrėti nerimtai. Svarbi kryptinga specializacija ir, be abejo, patirtis. Statybos bendrovė, norėdama patenkinti užsakovo lūkesčius, prieš konsultaciją pirmiausia turėtų gauti kuo daugiau informacijos iš paties kliento, sužinoti, ko šis nori. Mūsų bendrovė, turinti didelę darbo patirtį, užsakovams gali pasiūlyti pačius įvairiausius ir tinkamiausius variantus.

Ačiū už pokalbį.
Tomas Lapinskas

UAB „Geosintetika“
Kunkių k., LT-92282 Klaipėdos r.
Tel. (8 46) 463 125
Faks. (8 46) 463 124
El. paštas [email protected]
Svetainė www.geosintetika.lt

2007 m. Pavasaris

Kategorija: Kita