Jaukūs iš rąstų suręsti namukai, stovintys pamiškėje ar ant ežero kranto, atrodo tarsi iš pasakos ar gilios senovės. Tačiau jie modernūs, tvirti, ekologiški ir patikimi. Pastatyti pagal naujausias medienos apdorojimo ir rąstinių namų konstrukcijos technologijas. Būtent tokie namai darosi vis populiaresni Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Neretai svajonių būstu įvardijamų rąstinių namų tradicija Lietuvoje turi gilias šaknis, o jų statybos paslaptys, perduotos iš kartos į kartą, išsaugotos iki šių dienų, ir dabar produktyviai naudojamos geriausių šios srities meistrų. Viena iš tokių meistrų komandų UAB „Officecom“, įsikūrusi nedideliame Utenos mieste, šiuo metu sėkmingai žengia į Europos rinką.

Paklaustas, kodėl rąstiniai namai pastaruoju metu tokie mėgstami, UAB „Officecom“ direktorius Dalius Arminas sakė, kad, jo nuomone, rąstinių namelių paklausa turėtų vis didėti, o tai lemia vis didesnis natūralumo įvairiose gyvenimo srityse poreikis. Greitojo maisto ir greito gyvenimo laikais žmonės pasiilgsta tikrųjų vertybių, o viena iš jų ir yra jaukus, šiltas, iš gamtinių medžiagų pagamintas būstas. Pasak D. Armino, ir lietuviai, ir užsieniečiai rąstinius namus įsigyja poilsiui ir stato gamtos apsuptyje, prie upės ar ežero, vokiečiai ar austrai stato juos vaizdingose Alpių kalnų papėdėse, skandinavai – pajūryje. Po įtemptos darbo savaitės į tokius namus grįžtama pailsėti, pasimėgauti gaiviu oru, medžio kvapu, pasėdėti prie rusenančio židinio, o gal ir pasikaitinti greta pastatytoje rąstinėje trobelėje. Beveik nekeičiama nei vidaus, nei išorės apdaila, pasitenkinama tik svarbiausiomis komunikacijų sis-temomis ir paliekamos tik rąstinės sienos, tarsi siekiant dar labiau pabrėžti gyvenimą arčiau gamtos.

 

Svarbi ir ta rąstinių namų ypatybė, kad jie išlaiko optimalią temperatūrą. Rąstai „kvėpuoja“, todėl vasarą juose būna vėsu, o žiemą – šilta. Medis nesulaiko šalčio, neįšąla, kaip, pavyzdžiui, betonas, ir namo viduje temperatūra net šalčiausią žiemą būna aukščiau nulio. Patvarumas – kitas reikšmingas rąstinių namų bruožas. „Anksčiau mediniuose namuose gyvendavo kelios vienos šeimos kartos, patikimai jie galėdavo tarnauti apie šimtmetį. Dabar, naudojant naujausias medienos apdorojimo technologijas, jų „galiojimo“ laikas pailgėjo dvigubai – manome, kad tvirti ir dailūs rąstiniai namukai išliks apie 150 metų“, –teigė D. Arminas.

Medienos tvirtumo laiką pailgina apdorojimas impregnantais, tačiau, pasak UAB „Officecom“ direktoriaus, vis daugiau užsakovų pageidauja tik natūralios medienos, be jokių cheminių medžiagų, nors teigiama, kad šios yra nekenksmingos žmogaus sveikatai. Tačiau apdirbti medį be chemijos priemonių tik terminiu būdu džiovyklose taip, kad jis liktų tvirtas, kad rąstuose neatsirastų plyšių, kad jo neapimtų grybelis ar kiti kenkėjai, – menas ir jo semiamasi iš liaudies meistrų. D. Arminas pasakojo, kad jų įmonės veikla taip pat prasidėjo bendradarbiaujant su tokiu meistru, perėmusiu rąstinius namus stačiusių senelio ir tėvo įgūdžius. „Neužtenka išmanyti bendrąsias taisykles ir sertifikatų reikalavimus – reikia nepamiršti ir per amžius sukauptos patirties“, – teigia D. Arminas.

 

UAB „Officecom“ direktorius papasakojo, kad paprastai statomi palyginti nedidelio ploto – maždaug 70 m² – namai. Siekiant geriausių rezultatų, jau pagaminti namai pirmiausia surenkami įmonės angare, kruopščiai apžiūrimi bei patikrinami, o tada vėl išrenkami ir pristatomi į statybos vietą, nesvarbu, ar ji Lietuvoje, ar Prancūzijoje, ar Norvegijoje. O pagaminti tokį namą užtrunka, palyginti su įprastų namų statyba, tikrai mažai – tik apie tris mėnesius. Tačiau darbai nesibaigia surinkus namą. Pasak D. Armino, maždaug dvejus metus dar būtina techninė jo priežiūra: reikia atidžiai stebėti, kaip stovi namas, ar neatsiranda kokių nors defektų, ypač jei naudojamos sudėtingos konstrukcijos.

Paklaustas, ar Lietuvoje rąstinių namų poreikis panašus kaip ir užsienyje, D. Arminas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje paklausa tik didėja ir viena to priežasčių galėtų būti gana nedidelė kaina. Kita vertus, bėgant laikui, jie taps prabangos dalyku dėl to, kad Lietuvoje gana sparčiai mažėja miškų plotai, o atvežtinė mediena nebus pigesnė nei lietuviška. Šiuo metu medieną bendrovė „Officecom“ perka iš Lietuvos urėdijų, o paskui pati ją apdirba – pjauna rąstus, juos džiovina ir surenka. „Visa mūsų naudojama mediena yra itin kokybiška ir atitinka ES standartus“, – pabrėžia šios įmonės direktorius.

 

Sparčiai augančios bendrovės, kurioje šiuo metu dirba maždaug dvidešimt profesionalių statybininkų, direktoriaus teigimu, ir užsienyje, ir Lietuvoje iš rąstų pagal gamintojų pasiūlytus ar užsakovų pateiktus projektus dažniausiai statomi individualūs namai. Tačiau, atsižvelgdamas į didėjančią paklausą, galimybes dirbti įvairiose pasaulio šalyse ir rąstinių namų surinkimo ypatumus, D. Arminas sakė matantis ir realių masinės gamybos perspektyvų.

Paklaustas, kodėl užsieniečiai renkasi Lietuvos provincijoje gaminamus rąstinius namus – juk vien tik pristatyti juos į surinkimo vietą kainuoja nemažą sumą, –D. Arminas išvardijo kelias pagrindines priežastis: „Pirmiausia – tai geras mūsų, lietuvių, vardas. Europoje, jau užmiršusioje senąsias tradicijas, mes garsėjame kaip puikūs rąstinių namų ir rankų darbo žinovai, ir tos rekomendacijos perduodamos iš lūpų į lūpas, todėl beveik nereikia jokios papildomos reklamos. Taip pat mes dirbame greitai, patikimai, naudojame geriausias medžiagas – to ir užtenka. Kita vertus, negalima nepaminėti to, kad vakariečiai, ypač prancūzai, –nuostabūs projektuotojai ir pagal jų projektus surinkti nameliai turi išskirtinį, savitą stilių. Na, o skandinavus pritraukia ir palyginti nedidelė lietuviškų rąstinių namų kaina.“

 

UAB „Officecom“ dėmesio sulaukia ir todėl, kad, be pačių rąstinių namelių, siūlo ir specialių „priedų“ – užsakovui pageidaujant, gali įrengti židinį, šalia – pirtelę, taip pat atlieka visus namų išorės bei vidaus apdailos darbus, klientus konsultuoja visais kylančiais statybos klausimais.

UAB „Officecom“
Aušros g. 9, LT-28240 Utena

Tel. / faks. (8 389) 50 170

El. paštas [email protected]
Svetainė www.officecom

 

 

 

 

2007 m. Pavasaris