Klijuotų medinių konstrukcijų triumfas

Kalbant apie medinių konstrukcijų taikymą Lietuvoje, negalima nepaminėti vieno įdomiausių šiuo metu įgyvendinamų projektų – daugiafunkcio sporto maniežo Marijampolėje bei čia montažui taikytų klijuotos medienos konstrukcijų. Tai raiškiausias viso sporto komplekso statinys, išsiskirsiantis įspūdingomis klijuotos medienos arkomis. Daugelio nuostabai, po ilgų paieškų buvo pasirinktos būtent klijuotos medienos konstrukcijos. Pastarosios, išsiskiriančios stiprumu, lengvumu, ekonomiškumu, formų įvairove, estetika ir ekologija, šiuo metu laikomos vienomis pažangiausių ir šiuolaikiškiausių statybinių konstrukcijų, be to, vienu svarbiausių tokį pasirinkimą nulėmusiu kriterijumi tapo patraukli šių konstrukcijų kaina.

</I>

Naujasis miesto orientyras

Šis objektas sulaukė nemažai žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Pasak UAB „Konstruktorių cechas“ vadovo Virginijaus Gervės, tai lėmė puiki jo statybos vieta, nes pastatas visų pirma yra gerai matomas įvažiuojant į Marijampolę iš Kauno pusės, todėl neabejotinai taps vienu iš naujų miesto orientyrų. „Gal visus ir stebina nedidelio miestelio ryžtas turėti tokio dydžio ir paskirties objektą, kokio neturi kiti didieji Lietuvos miestai (išskyrus Vilnių, kuris turi vieną dengtą stadioną). Peržvelgus informaciją vietinėje spaudoje, matyti, kad šiuo statiniu ir greta esančiu futbolo stadionu Marijampolės gyventojai didžiuojasi ir tikisi šio komplekso teigiamos įtakos miesto kultūriniam bei ekonominiam gyvenimui“, – teigia V. Gervė.

Medinė konstrukcija – optimalus pasirinkimas

Pažvelgus į statomą statinį natūralu, kad kyla klausimas, kodėl šiame objekte buvo nuspręsta taikyti būtent medines konstrukcijas. „Visi puikiai žinome, kad dažnas lietuvis save laiko puikiu krepšinio žinovu ir, be abejo, neblogu statybininku. Tokiam menkai teišprususiam statybos specialistui medinės konstrukcijos neatrodo patikimos. Metalas ir gelžbetonis šioje vietoje atrodytų daug tvirčiau. Tiesa tokia, kad Lietuvoje pastatų su medinėmis laikančiosiomis konstrukcijomis statoma tikrai nedaug – tik keletas per metus. Dėl šios priežasties tokių konstrukcijų laikyti tradicinėmis ir įprastomis tikrai negalime. Ir dėl to jos sukelia tiek daug diskusijų“, – tvirtina UAB „Konstruktorių cechas“ vadovas. Jo teigimu, medinių konstrukcijų taikymą šiame objekte lėmė nuoseklus ir kryptingas UAB „Jūrės medis“ specialistų darbas, propaguojant medinių konstrukcijų panaudojimo galimybes įvairios paskirties pastatams. Iki tol projektiniai pasiūlymai buvo paruošti ir kitiems objektams, klijuotos medienos denginių variantai siūlyti projektuojant „Siemens“ areną Vilniuje, Šiaulių bei Panevėžio arenas, todėl nenuostabu, kad pasiūlymai pagaliau buvo išklausyti ir deramai įvertinti.

Lemiamą žodį pasirenkant laikančiųjų konstrukcijų variantą šiame objekte tarė vienas iš futbolo komplekso idėjos autorių UAB „Sumeda“ generalinis direktorius Vidmantas Murauskas, o pagrindinis motyvas, lėmęs klijuotos medienos konstrukcijų varianto pasirinkimą, nors ir keista, buvo patraukli tokių konstrukcijų kaina.

Pastatas perdengtas trijų šarnyrų arkomis, kurios anga – 84 metrai. Arkos atrama suprojektuota 7,8 m aukštyje, viršutinė montuotos arkos altitudė siekia beveik 22 metrus. Suprojektuotos dviejų tipų arkos pagal skerspjūviogabaritus. Kraštinių arkų skerspjūvio aukštis – 2,24 m, plotis – 24 cm, vienos pusarkės tūris – 22,4 kubiniai metrai. Kitų arkų skerspjūvis mažesnis – siekia 2,12 m, atitinkamai mažesnis ir jų tūris. Vienos pusarkės lanko ilgis apie 44,6 m, aukštis nuo stygos iki pusarkės aukščiausio taško – 5,33 metro. Tokio dydžio elementas buvo sėkmingai pagamintas UAB „Jūrės medis“ ceche ir pristatytas į statybos vietą. Konstrukcijai taikytos medienos stiprumo klasė – GL28h, tai aukščiausia stiprumo klasė, kokią galima pasiekti įmonės gamykloje. Arkų stabilumą statmena konstrukcijai kryptimi užtikrina vertikaliųjų ryšių sistema. Skerspjūvio aukščio plotis ir santykis – 8,8. Tai liaunas elementas, todėl jam suvaržyti reikia daug skersinių ryšių. Didžiausių įražų vietoje šių skersinių ryšių žingsnis siekia 4 m, kitur įražos mažesnės – retėja iki 6 metrų. Gana įspūdingos ir konstrukcijoje taikytos kolonos. Aukščiausios kolonos ilgis siekia 21,8 m, skerspjūvio aukštis 96 cm, plotis 13 centimetrų. Denginio ryšiai stogo plokštumoje suprojektuoti iš 22 cm pločio ir 28 cm aukščio elementų. Iš viso statiniui sunaudota 877 kub. m klijuotos medienos ir daugiau kaip 58 t metalinių detalių bei jungiamųjų metalinių elementų. Taikyta eglės mediena.

Formos ir sprendimų paieškos

Medinių konstrukcijų taikymas didesniuose objektuose pagrįstai gali būti įvardijamas kaip retenybė. UAB „Konstruktorių cechas“ vadovo V. Gervės teigimu, bendrovės specialistai per metus suprojektuoja daugiau kaip trisdešimt įvairaus pobūdžio bei sudėtingumo pastatų, o pastatų su medinėmis konstrukcijomis – vos vieną ar du. Tačiau per daugybę metų įmonė vis dėlto sukaupė nemažą klijuotų medinių konstrukcijų patirtį: „Mūsų realizuotų objektų sąrašu norėtume nuraminti tuos statybų srities specialistus, kurie nerimavo, ar turėjome teisę projektuoti, ar nepridarėme klaidų, ar viską suskaičiavome. Prieš pradėdami šį darbą peržiūrėjome visą sukauptą archyvą ieškodami panašių pastatų. Apie klijuotos medienos konstrukcijomis uždengtus futbolo stadionus šiek tiek informacijos radome norvegų techninėje literatūroje“, – pasakoja bendrovės direktorius.

Besiruošdami Lilehamerio žiemos olimpiadai, norvegai apie 1994 m. suprojektavo ir pastatė keletą labai sudėtingų klijuotos medienos konstrukcijų pastatų. Suradę sėkmingus techninius sprendimus didelėms angoms perdengti ir patikrinę juos praktiškai, norvegai tęsė ieškojimus šioje srityje ir suprojektavo gana ekonomišką dengto futbolo stadiono variantą, skirtą dviem tūkstančiams žiūrovų. Šio statinio anga siekė 79 metrus. Buvo numatyta, kad šio tipo konstrukcija taps tipinė ir tokių statinių Norvegijoje bus pastatyta bent aštuoni. Tačiau pagal norvegų sugalvotą variantą gamybos procesas būtų sudėtingas, jam reikėtų ypatingo tikslumo, aukštos darbo kultūros ir patirties, todėl įvertinus lietuvių montuotojų patirtį ir išklausius UAB „Jūrės medis“ specialistų komentarų aktyviai šio varianto siūlyti vis dėlto niekas neišdrįsta.

Techniškai paprastesnis variantas buvo akivaizdus – suprojektuoti ištisinio skerspjūvio arką. „Naujausioje techninėje literatūroje pavyko rasti ir tokių pavyzdžių, tačiau nustebino tai, kad jų gana nedaug. Buvo paminėti 96, 98 ir 100 m angos statiniai, pastatyti Prancūzijoje 1962–1964 metais. Visi trys variantai pagal suprojektuotą arkos skerspjūvį buvo skirtingi. Viename iš jų buvo suprojektuota dėžinio skerspjūvio ir kintamo aukščio arka, kitame – iš dviejų 140 mm pločio ir 1,5 m aukščio elementų, sujungtų šoninėmis plokštumomis, trečiame pagamintas platus 310 mm pločio elementas, kurio aukštis2 metrai“, – pasakojo V. Gervė.

Pašnekovo teigimu, specialistams teko išnagrinėti šių jau realizuotų sprendimų pranašumus ir trūkumus, bandant įvertinti medieną, metalo sąnaudas, gamyklos galimybes, transportavimo bei montavimo problemas. Suprasdami, kad sprendžia uždavinius, su kuriais konstruktoriai susiduria labai retai, dairėsi specialistų ir praktikų gretimose šalyse. Pasiekiamiausi pasirodė rusų konstruktoriai, todėl „Konstruktorių cecho“ specialistams teko apsilankyti Maskvoje ir susitikti su kompetentingiausiais Rusijos medinių konstrukcijų specialistais. Tačiau Rusijoje panašios angos arkomis dengtų pastatų aptikti nepavyko. Pastarasis didesnės angos (63 m) pastatas, perdengtas segmentinėmis arkomis, buvo pastatytas Archangelske prieš trisdešimt metų, todėl lietuvių konstruktoriams teko apsiriboti rekomendacijomis dėl racionalios arkos formos, montažo būdų bei, padedant rusų specialistams, mėginti išsiaiškinti, kaip projektuoti racionalesnius montuojamuosius mazgus, kuriems reikia mažiau metalo, taikant jų gerai ištirtus į medieną įklijuojamus metalinius strypus.

Pasak V. Gervės, daug laiko teko sugaišti ieškant sprendimo, kaip suprojektuoti tokių matmenų arkos elementus, kad juos būtų galima ne tik sėkmingai pagaminti, bet ir transportuoti į statybų aikštelę. Pagal pirmus architektų brėžinius, pastato anga siekė 87 m, pusarkės ilgis tokiu atveju siektų 47 m, aukštis nuo stygos iki pusarkės aukščiausio taško 6,25 metro. Buvo aišku, kad tokių matmenų elementų nei pagaminti, nei atvežti nepavyks, todėl ieškota varianto, kaip pusarkę pagaminti iš dviejų elementų, vėliau sujungti tokiu mazgu, kuris galėtų atlaikyti ne tik skerspjūvį veikiančias ašines jėgas, bet ir didelius lenkimo momentus. Teoriškai problema atrodė išsprendžiama, tačiau eksperimentuoti tokiame objekte neleistina, todėl tolesnės paieškos buvo sutelktos ieškant tokios arkos formos, kad pavyktų pagaminti pusarkės elementą kaip vientisą gaminį, be jokių tarpinių sandūrų. Dėl to teko kiek sumažinti pastato angą (iki 84 m) ir pusarkės aukštį (dėl transportavimo problemų). Nepaisant to, kad šiam statiniui projektuoti reikia nemažai pastangų, su visais kūrybiniais ieškojimais projektavimo darbai užtruko mažiau nei pusmetį.

Teko pasikliauti Rusijoje galiojančiomis normomis

Kita svarbi tema, kurią konstruktoriams teko išnagrinėti išsamiau, – skaičiuojamasis medienos stipris. Projektuotojai praktikai atsargiai žiūri į Statybos techninių reglamentų (STR) nurodomas medinių konstrukcijų projektavimo stiprio reikšmes. Pasak bendrovės specialistų, kai kuriais atvejais jos atrodo didokos: „Norėdami tuo įsitikinti nagrinėjome paprasčiausią situaciją su skerspjūvio išnaudojimo koeficientais, skaičiuodami pagal STR ir pagal Rusijoje galiojančias normas. Gniuždomų ir nedidelio aukščio lenkiamų elementų išnaudojimo koeficientai buvo panašūs. Tačiau didžiausi neatitikimai pastebėti skerspjūviuose, kurių aukštis didesnis kaip 1,2 metro. Tiek senose, tiek naujose rusiškose normose elemento aukščiui viršijus 500 mm, naudojami skaičiuojamąjį stiprį mažinantys koeficientai. Kai elemento aukštis siekia 1 200 mm ir daugiau, šio koeficiento reikšmė yra 0,8, o STR tokio koeficiento nenumato. Taip pat reglamentuose nenumatytas koeficientas, mažinantis ir didinantis medienos stiprį, atsižvelgiant į lentos storį. Todėl patikrinus 1,2 m aukščio elementą, suklijuotą iš 40 mm storio lentų, pagal rusiškas normas ir pagal STR reikalavimus, matome, kad pagal rusiškas normas elementas jau „nelaiko“, o pagal STR skerspjūvio išnaudojimas dar nepasiektas ir siekia tik 80 procentų. Tai labai pavojinga normų vieta ir norėtųsi, kad visi besidomintys specialistai atkreiptų į tai dėmesį“, – teigia V. Gervė. Todėl projektuojant vis dėlto nutarta remtis rusiškomis normomis.

Klijuotos medienos konstrukcijų perspektyvos Lietuvoje

Daugiafunkcio Marijampolės sporto maniežo pastato klijuotos medienos konstrukcijas pagaminusi UAB „Jūrės medis“ – viena didžiausių šių produktų gamintojų Baltijos šalyse. Tai ne vienintelis įspūdingas ir originalus objektas, įgyvendintas padedant šios bendrovės specialistams – pakanka paminėti prekybos ir pramogų centrą „Mega“ (Kaune), Šiaulių daugiafunkcį sporto kompleksą, Druskininkų, Jūrmalos ir Vilniaus vandens pramogų parkus. Nuolatinės investicijos, pradedant 1999 m., klijuotos medienos konstrukcijų gamybos apimtis leido padidinti nuo 3 000 kub. m (1998 m.) iki 20 000 kub. m (2004 m.). Šiais metais baigta įmonės modernizacija, bendradarbiaujant su pažangiausiais technologijų gamintojais, diegiant naujus modernius gamybos sprendimus ir pateikiant aukštesnės stiprumo klasės klijuotos medienos konstrukcijas, leido padidinti gamybos apimtis iki 30 000 kub. m per metus. UAB „Jūrės medis“ gamybos direktoriaus Ričardo Martinkaus teigimu, šiandien bendrovės gamykloje vykdomi visi procesai – nuo lentų apdirbimo iki pat pridavimo: „Mūsų įmonė gamina klijuotos medienos konstrukcijas apie trisdešimt metų. Iki rekonstrukcijos buvo gaminama dviejų rūšių produkcija: standartinė ir vadinamoji projektinė. Standartinė produkcija – apie 10–15 skirtingų skerspjūvių medienos gaminių (12–13,5 m ilgio), keliaujančių į Vakarų Europą, kur sėkmingai statomi įvairiausios paskirties statiniai. O skirtingo skerspjūvio lenktų gaminių, taikytų tokiuose projektuose kaip prekybos centrų, ledo rūmų ir tiltų statyba, gamyba ir toliau sėkmingai tęsiama.

Po neseniai atliktos rekonstrukcijos „Jūrės medis“ pajėgs įdiegti dar keletą naujų produktų – tai statybinė konstrukcinė mediena sijoms „duo“, „trio“ ir „kVH“ – stambesnio skerspjūvio mediena, naudojama įvairiausių laikančiųjų konstrukcijų stogams gaminti. Rekonstrukcija leis gaminti ir rąstinių namų sienojus. „Ateityje planuojama suburti ir montavimo padalinį. Mes įsitikinę, kad tai vienas iš būdų konkuruoti, nes užsakovai nuolat to teiraujasi“, – pasakojo R. Martinkus.

Grįžtant prie Marijampolės daugiafunkcio sporto maniežo pastato, reikėtų paminėti, kad tai objektas, kuriam reikia daug pasirengimo, jo laikančiosios konstrukcijos lemia pačią pastato architektūrą, tačiau mediena čia pasirinkta kaip ne tokia įnoringa, ilgiau gaisro apkrovas atlaikanti medžiaga, kuriai nereikia tiek investicijų gaisrui atsparioms dangoms kaip metalui.

Palyginus tokios medinės konstrukcijos vieno kvadratinio metro kainą su šiuo metu statomų sporto arenų metalinių denginių vieno kvadratinio metro kaina, išaiškėjo, kad jos labai panašios, o tai rodo, kad jas galima sėkmingai taikyti ir ateityje. Taigi pasiektas rezultatas – puikiausias pavyzdys ir reklama propaguojant klijuotos medienos konstrukcijas Lietuvoje.

Tomas Lapinskas

2008 m. Vasara

</DIV></B>

Kategorija: Kita