Pagrindinė, dviejų neseniai pastatytų Londono meno centrų − galerijos „Rivington Place“ bei meno centro „Bernie Grant Arts Centre“ užduotis – paskatinti tautinių mažumų Didžiosios Britanijos menininku...
Pagrindinė, dviejų neseniai pastatytų Londono meno centrų − galerijos „Rivington Place“ bei meno centro „Bernie Grant Arts Centre“ užduotis – paskatinti tautinių mažumų Didžiosios Britanijos menininkus bei aktorius, sukuriant optimalias sąlygas jų kūrybai bei švietėjiškai veiklai. Todėl neatsitiktinai abiejų projektų autoriumi buvo pasirinktas būtent iš Tanzanijos kilęs architektas Davidas Adjaye (Deividas Adžaje) – šiuo metu vienintelis afrikietis išsikovojęs britų architektų „grietinėlės“ pripažinimą.
„Rivington Place“ galerija įdomi ir tuo, kad tai − pirma per pastaruosius 40 metų Londono meno galerija, veikianti visuomeniniais pagrindais, kuriai buvo pastatytas naujas pastatas. Joje suprojektuotos administracijai bei parodoms skirtos patalpos, kuriose įsikūrė nusipelniusios kultūrinės organizacijos – „inIVA“ (Tarptautinis vizualinių menų institutas) ir fotografijos srityje besispecializuojanti „Autograph ABP“ draugija.
Be to šis pastatas – pirmas didelis visuomeninis statinys, suprojektuotas D. Adjaye po 2004 ir 2005 m. įgyvendinto bibliotekų (pavadinto „Idėjų parduotuvė“) projekto. „Rivington Place“ uždaro eilę glaudžiai vienas prie kito besišliejančių pastatų, stovinčių išilgai Rivington Street ir šoniniu, tačiau tuo pat metu neproporcingai plačiu fasadu − išsikiša į „Rivington Place“ skersgatvį – akligatvį. Abu fasadai dekoruoti vienodai: šachmatų tvarka išdėstytos juodo betono plokštės kaitaliojasi su įstiklintomis fasado dalimis bei juodos spalvos aliuminiu.
Kad vizualiai statinys atrodytų aukštesnis, D. Adjaye penkiuose pastato aukštuose suprojektavo eilę skirtingo dydžio langų. Suderinus šį sprendimą su šalia galerijos esančiomis neįprastai mažo pločio gatvelėmis, buvo įgyvendintas savotiškas architektūrinis „triukas“, dėl kurio į pastatą pavyksta pažvelgti tik iš perspektyvos, dideliu kampu, o tai, palyginti nedidelį statinį (siaurojo fasado ilgis – 11,5 m, plačiojo – 35 m), paverčia gerai pastebimu pastatu.
Pagrindinis įėjimas suprojektuotas didžiojo fasado viduryje, tai susiję su būtinybe įrengti pagrindinius laiptus pastato centre. Tačiau pagal architekto užmanymą, svarbesnė galerijos dalis, išeinanti į šurmuliuojančią Rivington street taip pat turi savo duris. Tai 4 m aukščio ertmė „prakirsta“ stiklinėje fasado dalyje. Čia esančioje parodų salėje bus kabinami tapybos darbai bei kiti didelių išmatavimų meno kūriniai, kuriuos galima bus matyti ir iš gatvės.
Šio pastato kompozicinio planavimo centras − atriumas, sujungiantis tris žemutinius pastato aukštus. Pirmajame aukšte įsikūrė kavinė bei parodų salės, antrajame – mokymo centras, trečiame – biblioteka ir teatro salė. Du viršutiniai aukštai bus uždari lankytojams, juose įkurtos administracinės patalpos.
„Bernie Grant“ menų centras įsikūręs Londono Tottenham rajone, pavadintas juodaodžio deputato garbei, atstovavusio šią apygardą Parlamente iki pat savo mirties 2000 m. Būtent jam priklauso kultūros centro įkūrimo idėja, kuri, anot jo, turėtų palengvinti Didžiosios Britanijos meno sferos tautinių mažumų likimą. Bendras pastatų ansamblio plotas 3 700 m², jį sudaro trys dalys. Ansamblio epicentras – įstiklintas administracinis korpusas – pristatytas prie buvusių Viktorijos epochos pirčių pastato (nuo jų liko didžiulis vamzdis, šiuo metu esanti komplekso teritorijoje). „Verslo korpusas“ padengtas pilku šiferiu, jame įsikūrusios vietinio mažojo verslo bendrovės.
Pagrindinis pastatas − kultūrinis centras − angarą primenantis statinys su prašmatnia iš amaranto medienos pagaminta stogine virš įėjimo, pastato sienos padengtos tamsiai pilkomis aliuminio plokštėmis. Pagrindinėje teatro salėje tilps 300 žiūrovų, ten pat yra ir pagalbinė salė su dar 70 vietų, kavinė, choreografijos bei repeticijų studijos. Visus tris statinius į vieną kompleksą jungia naujoji aikštė, su šalia esančiu Šiaurės-rytų Londono koledžo pastatu.
