Liubavo dvaro malūnas pelnė kultūros paveldo „Oskarą“
2012 M03 22 | Kita
Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ pripažino Liubavo dvaro malūną-muziejų vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.
Už nuosaikų restauravimą, atliktą su meile ir rūpestingai, šiam objektui bus suteiktas Europos Sąjungos ir „Europa Nostra“ kultūros paveldo apdovanojimas, paskelbta organizacijos tinklapyje.
Liubavo dvaro malūnas 2010–2011 m. restauruotas ir pritaikytas muziejaus reikmėms skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva. Projektą rėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos fondai. Bendra projekto vertė– beveik 2 mln. litų.
Liubavo dvaro malūnas 2010–2011 m. restauruotas ir pritaikytas muziejaus reikmėms skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva. Projektą rėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos fondai. Bendra projekto vertė– beveik 2 mln. litų.
Liubavo dvaro vandens malūnas-muziejus
Nepriklausomi „Europa Nostra“ ekspertai iš 226 paraiškų, gautų iš 31 šalies, atrinko 16, joms skirtas apdovanojimas už aukščiausius pasiekimus paveldo išsaugojimo kategorijoje. Kultūros paveldo „Oskarais“ vadinami apdovanojimai skirti tik dviem Europos pokomunistinių šalių kultūros paveldo objektams.
„Europa Nostra“ vienija 250 nevyriausybinių organizacijų (apie 5 mln. narių) iš 50 Europos šalių, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Europos parko ir Liubavo muziejų kūrėjas Gintaras Karosas sako, kad ES ir „Europa Nostra“ apdovanojimo suteikimas Liubavo dvaro malūnui-muziejui atkreipia visuomenės dėmesį į Lietuvą, kartu tai paskatins žmones iš įvairių pasaulio kraštų apsilankyti šiame technikos paveldo objekte.
Skelto akmens mūro Liubavo dvaro vandens malūnas su puošniu raudonų plytų karnizu pretenduoja tapti vienu iš technikos paveldą reprezentuojančių objektų Vilniaus rajone. Malūnas pastatytas 1902 metais ankstesnio malūno, minimo 1727 metų dvaro inventoriuje, vietoje. Pirmos žinios apie Liubavo dvare stovėjusį malūną siekia XVI amžių.
Liubavo dvarą per pusės tūkstantmečio jo istoriją valdė Lietuvos politinio, kultūros ir dvasininkijos elito atstovai. Liubavo savininkais buvo šalies didieji kunigaikščiai, Mikalojus Radvila Rudasis, Golejevskiai, Krišpinai Kiršenšteinai, Teresė Tyzenhauzaitė, Tiškevičių ir Slizienių šeimos.
Pritaikant Liubavo dvaro malūną muziejaus reikmėms, buvusioje malūnininko gyvenamojoje patalpoje įrengtas lankytojų centras, o gamybinėse patalpose restauruoti malimo, sijojimo, kruopų gaminimo įrenginiai. Iš svarbesnių įrangos darbų paminėtina restauruota originali vandens turbina, transmisija, atkurtas maišų pakėlimo mechanizmas ir kt. Taip pat įrengtos metalo ir medžio apdirbimo staklės, medienos pjovimo, skiedrų drožimo įrenginiai, pagal analogus atkurtas milvelis, iki tarpukario naudotas milui velti.
„Restauruodami Liubavo dvaro malūną siekėme kuo mažiau pakeisti paveldo objektą, išsaugoti kuo daugiau jo autentiškų detalių ir, jei įmanoma, naudoti statybos laikotarpio medžiagas. Norėjome, kad malūne jaustųsi pirmapradė jo atmosfera, pritaikymo elementai darniai įsilietų į bendrą visumą. Sunkiausia buvo rekonstruoti technologinę įrangą, nes nebuvo senųjų projektų. Teko ilgai nagrinėti įvairias likusias technologinės įrangos žymes malūno sienose, perdengimuose, pažinti įrengimų specifiką“,– sako G. Karosas, ateityje planuojantis atkurti Liubavo dvaro sodybos ansamblį.
„Europa Nostra“ vienija 250 nevyriausybinių organizacijų (apie 5 mln. narių) iš 50 Europos šalių, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Europos parko ir Liubavo muziejų kūrėjas Gintaras Karosas sako, kad ES ir „Europa Nostra“ apdovanojimo suteikimas Liubavo dvaro malūnui-muziejui atkreipia visuomenės dėmesį į Lietuvą, kartu tai paskatins žmones iš įvairių pasaulio kraštų apsilankyti šiame technikos paveldo objekte.
Skelto akmens mūro Liubavo dvaro vandens malūnas su puošniu raudonų plytų karnizu pretenduoja tapti vienu iš technikos paveldą reprezentuojančių objektų Vilniaus rajone. Malūnas pastatytas 1902 metais ankstesnio malūno, minimo 1727 metų dvaro inventoriuje, vietoje. Pirmos žinios apie Liubavo dvare stovėjusį malūną siekia XVI amžių.
Liubavo dvarą per pusės tūkstantmečio jo istoriją valdė Lietuvos politinio, kultūros ir dvasininkijos elito atstovai. Liubavo savininkais buvo šalies didieji kunigaikščiai, Mikalojus Radvila Rudasis, Golejevskiai, Krišpinai Kiršenšteinai, Teresė Tyzenhauzaitė, Tiškevičių ir Slizienių šeimos.
Pritaikant Liubavo dvaro malūną muziejaus reikmėms, buvusioje malūnininko gyvenamojoje patalpoje įrengtas lankytojų centras, o gamybinėse patalpose restauruoti malimo, sijojimo, kruopų gaminimo įrenginiai. Iš svarbesnių įrangos darbų paminėtina restauruota originali vandens turbina, transmisija, atkurtas maišų pakėlimo mechanizmas ir kt. Taip pat įrengtos metalo ir medžio apdirbimo staklės, medienos pjovimo, skiedrų drožimo įrenginiai, pagal analogus atkurtas milvelis, iki tarpukario naudotas milui velti.
„Restauruodami Liubavo dvaro malūną siekėme kuo mažiau pakeisti paveldo objektą, išsaugoti kuo daugiau jo autentiškų detalių ir, jei įmanoma, naudoti statybos laikotarpio medžiagas. Norėjome, kad malūne jaustųsi pirmapradė jo atmosfera, pritaikymo elementai darniai įsilietų į bendrą visumą. Sunkiausia buvo rekonstruoti technologinę įrangą, nes nebuvo senųjų projektų. Teko ilgai nagrinėti įvairias likusias technologinės įrangos žymes malūno sienose, perdengimuose, pažinti įrengimų specifiką“,– sako G. Karosas, ateityje planuojantis atkurti Liubavo dvaro sodybos ansamblį.