Aukštybinių pastatų architektūriniam išraiškingumui visuomet yra skiriama daugiau dėmesio, nes jie matomi iš tolimų taškų ir dažnai tampa orientyrais, formuojančiais ne tik lokalias erdves, bet yra reikšmingi ir miesto panoraminiams vaizdams.

Aukštybinių pastatų architektūros pradžia laikoma Čikagos mokykla, kuri pradėjo vystytis Čikagos mieste dar XIX a. 8-ajame dešimtmetyje. Ryškiausia to meto fugūra buvo architektas Louisas Sullivanas, dar vadinamas dangoraižių architektūros tėvu, kuris išnaudojo naujas technologijas, paversdamas jas meno forma. Jis suprato, kad ryškus pastatų puošimas, panaudojant klasikinį orderį, karnizus ir arkadas yra svetimas daugiaaukščiam ofisiniam pastatui.