Lietuvoje įgyvendinamas pirmasis pasyvaus namo projektas

Šiais metais Lietuvos statytojai, inžinieriai ir projektuotojai suvienijo jėgas pirmąkart šalyje įgyvendindami pasyviojo namo projektą. Šio projekto bendraautoriai tikisi, kad tokios sąrangos individualiam 2 aukštų namui metinėms šildymo reikmėms turėtų užtekti mažiau nei 15 kWh/m2. Be to, namo, kurio plotas bus 214 m2, šildymo sąnaudos bus ne didesnės nei 2250 kWh, tad šildymo kaštai per metus sudarytų ne daugiau nei 1000 Lt.

Planuojama, kas šis unikalus energiją taupantis namas, kuriame malonus vidaus klimatas palaikomas be aktyvios šildymo ar kondicionavimo sistemos, Gulbinų gyvenvietėje šalia Vilniaus naujakurius priims dar šių metų rudenį.

Pagrindinis šio jungtinio Lietuvos įmonių pavyzdinio projekto uždavinys – realiai įvertinti tokio būsto statybos, komforto ir rentabilumo rodiklius bei kaštus Lietuvos sąlygomis. Ambicingą pasyvaus namo projekto Gulbinų gyvenvietėje įgyvendina UAB "Veikmės projektai", stato UAB "Veikmė", UAB "Balterma ir ko" užsiima vėdinimo ir šildymo projektavimu, UAB "Hronas" – tiekia langus, UAB "Paroc" pateikia akmens vatos gaminius atitvarų šiltinimui, konsultuoja šiltinimo klausimais.

Pagrindiniai įgyvendinamo pasyviojo namo kriterijai:

Energiškai efektyvios pastato atitvaros: atitvarų – sienų, stogo, grindų šilumos perdavimo koeficientas U yra ne didesnis nei 0,10 W/K(m²).

Teisinga pastato orientacija: pasyvaus namo orientacija parenkama taip, kad dauguma skaidrių atitvarų būtų orientuota į pietų, pietvakarių ir pietryčių pusę.

Energiją taupantys langai: langų (stiklai ir rėmai kartu) šilumos perdavimo koeficientas yra ne didesnis nei 0.80 W/K(m²)

Pastato sandarumas: užtikrinant nepriekaištingą pastato sandarumą (n50< 0,6 1/h).

Pasyvus namo tiekiamo oro pašildymas: patiekiamas oras pašildomas iki nustatytos temperatūros, tam panaudojant išmetamo oro šilumą

Realiai pastatytas ir apgyvendintas individualusis namas bus nuolatos stebimas, vykdomas šilumos sunaudojimo monitoringas: nuolat matuojamos vidaus ir išorės temperatūros, sunaudotas šiluminės ir elektros energijos kiekis. Matavimus atliks Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, bendradarbiaudamas su "Statybos produkcijos sertifikavimo centru".

Pasyvaus namo projektavimas prasidėjo nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp visų pastato statybos dalyvių. Jau parengtas namo architektūrinis išplanavimas, dabar vyksta konstrukcinių ir inžinierinių tinklų projektavimas.

Šiltinimo sprendimai

Šilumos izoliacijos įrengimo ir pastato sandarumo užtikrinimo darbų kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Todėl šiuo metu UAB "Paroc" projektuoja pasyvaus namo atitvaras taip, kad šilumos nuostoliai per jas būtų minimalūs –šilumos perdavimo koeficientas būtų ne didesnis nei 0,1 W/m2K (atitinka šiluminę varžą apie 10 m2K/W).

UAB "Hronas" tiekiami langai bus labai efektyvūs – jų šilumos perdavimo koeficientas ne didesnis nei 0,8 W/m2K.

Šilumos nuostolių mažinimas pasyviuose namuose yra pasiekiamas:

 įrengiant energiškai efektyvias atitvaras (U ~ 0,1 W/m2K);

 užtikrinant nepriekaištingą pastato sandarumą (n50< 0,6 1/h);

 naudojant langus su dvikameriniais selektyvinio stiklo paketais ir specialiais rėmais (U ≤ 0,8 W/m2K);

 aukštą vidaus oro kokybę palaikant mechanine vėdinimo sistema su didelio efektyvumo šilumokaičiu (75-80%).

Pasyvaus namo idėja

Pasyvaus namo idėja gimė Austrijoje, tad nenuostabu, jog čia jų yra daugiausiai. Beje, pasyvūs pastatai – tai ne tik vienbučiai gyvenamieji namai. Populiaru statyti daugiabučius pasyvius namus, parodų sales, mokyklas, parduotuves ir kitus komercinės bei visuomeninės paskirties pastatus. Pastaruoju metu pasyvaus namo sąvoka apima ir daugiabučių pastatų renovacijas. Nuo 2010 metų Austrijoje planuojama statyti tik pasyvius individualius gyvenamuosius namus.