Dar vienas ekologiškai švarios bei energiją kaupiančios architektūros principus atitinkantis projektas bus vykdomas šiaurės rytų Libijoje, Jabal al Akhdar („Žaliasis kalnas“) vietovėje, kurios bendras...
Dar vienas ekologiškai švarios bei energiją kaupiančios architektūros principus atitinkantis projektas bus vykdomas šiaurės rytų Libijoje, Jabal al Akhdar („Žaliasis kalnas“) vietovėje, kurios bendras plotas 5,5 tūkst. m². Pasaulio laukinės gamtos fondo (World Wildlife Fund) ekspertai šią zoną vadina „vienu iš paskutiniųjų Viduržemio jūros rojaus kampeliu“. Anot jų, šios jūros pakrantės jau praktiškai įsisavintos žmonių, todėl gamtinių ekosistemų ten beveik neliko. Tačiau itin vertinga laikoma Libijos pakrantės juosta (1600 km ilgio) bei jos itin gerai išlikusi 220 km ilgio dalis − Jabal al Akhdar − dar beveik nepaliesta. „Žaliasis kalnas“ žymus ir istorinių paminklų gausa. Šio regiono ribos beveik atitinka istorinės Kirenaikos ribas, su jos senąja sostine – Kirėnės miestu (šiandieninė Barka). Čia iki mūsų dienų išliko senovės graikų palikimas − šventyklos, visuomeniniai statiniai bei nekropolis, o taip pat romėnų bei ankstyvieji krikščionių statiniai.
Toks puikus gamtos grožybių bei reikšmingų istorijos paminklų derinys pavertė Jabal al Akhdar idealiu atspirties tašku naujam šalies vystimuisi. Būtent šiuo projektu Libija, pakankamai ilgai pasaulio bendrijų tarpe laikyta „atstumtąja“ šalimi, bando įžengti į „civilizuotą pasaulį“, siūlydama stambiems statytojams, viešbučių verslo lyderiams bei turizmo industrijos atstovams sukurti šioje vietovėje naujo tipo kurortą.
Projektą kuria britų architekto Normano Fosterio biuras. Šiuo metu paruoštas tik pradinis „Žaliojo kalno“ projektas. Jame numatytos trijų liukso klasės viešbučių statybos, kurie, beje, bus įkurdinti gan toli nuo pakrantės, kad nebūtų pažeista jos ekosistema. Tai itin svarbu, nes tik prie Libijos yra vienintelė Viduržiemio jūros pakrantės dalis, kurioje neršia tunai ir dauginasi retų rūšių vėžliai bei ruoniai.
Visuose šiuose viešbučiuose bus taikomas natūralus vėdinimas, saulės energija, dominuos vietinės statybines medžiagos. Vieną šių viešbučių planuojama pastatyti ant uolos, esančios virš tarpeklio, kuris, pagal idėjos autorių sumanymą, turės būti visiškai neatskiriamas nuo vietinio landšafto. Viešbučio langai bus kiek įmanoma „įgilinti“ sienose, kad jų stiklai nespindėtų saulėje. Į „užmaskuoto“ viešbučio kompleksą įtrauktas „beribis baseinas“, būsiantis kaip tik ant bedugnės krašto, čia plaukiodami viešbučio lankytojai galės gerėtis nepakartojamais Jabal al Akhdar vaizdais.
Pagal naująjį projektą be viešbučių „Žaliajame kalne“ bus statomi miestai bei kaimai skirti vietiniams gyventojams. Pastarieji turės atitikti ne tik ekologiškai švarios architektūros standartus, bet ir neatitrūkti nuo arabiškų architektūros tradicijų. Planuojama, kad elektros energija visus šiuos statinius aprūpins vėjo malūnai bei saulės baterijos, o besikaupiančios atliekos bus perdirbamos į biokurą.
Ar tikrai tokia kilni ir kartu pelninga idėja gali būti įgyvendinama regione, kur iki šiol nėra net oro uosto, parodys laikas.