Vienas naujųjų laikų rusiškosios architektūros ypatumų – vadinamosios investicinės statybos, kai užsakovas stato kokį nors kultūrinį objektą – teatrą, koncertų salę ar mokyklą, o mainais investuotojui...
Vienas naujųjų laikų rusiškosios architektūros ypatumų – vadinamosios investicinės statybos, kai užsakovas stato kokį nors kultūrinį objektą – teatrą, koncertų salę ar mokyklą, o mainais investuotojui suteikiama galimybė apstatyti šiuos, kaip Rusijoje šiandien sakoma, „naudingus miestui“ objektus kuo nors pelningu: parduotuvėmis bei biurų centrais. Komercinės dalies erdvės, augančios aplink „kultūrinį“ branduolį, kaip taisyklė galiausiai pasirodo daug didesnės, o projekto autoriams kyla problema – kaip adekvačiai apipavidalinti tokių skirtingų ar net prieštaraujančių vienas kitam statinių kompleksą.
Būtent tokią užduotį teko spręsti naujojo Večeslavo Tretiako (Вячеслав Третьяк) vardo sporto mokyklos Maskvoje projekto autoriams architektų biurui „iCube Architectura“. Šiame komplekse buvo numatytos dvi pagrindinės dalys – ledo ritulio mokykla bei komercinės paskirties erdvės: prekybos bei biurų centras. Antroji – komercinė dalis, plotu pralenkia pirmąją, skirtą ledo ritulio mokyklai net devynis kartus, taigi drąsiai galima teigti, jog šis projektas, kaip ir daugelis kitų, tapo charakteringu Maskvos investicinių statybų pavyzdžiu. Tačiau kaip gi architektai išsprendė šią problemą, kad pagrindinis pastatas nepranyktų komercinių statinių fone?
Pagrindinis komplekso sumanymas – ledo ritulio mokykla „iškelta“ į priekį ir yra panaši į stiklinį grybą, aptrauktą plieno voratinkliu. „Grybas“ panašus į padidintą ledo stalagmitą, vieną tų, kurie išauga priešais namų sienas pavasarinio atšilimo metu. Toks panašumas lengvai paaiškinamas – visgi viduje turi būti ledo arena ir todėl, pasak projekto autorių, tokią formą galima pripažinti „kalbančia“ – „atspindinčią skulptūrinės architektūros priemonėmis pastato paskirtį“.
Likusieji statiniai atlieka fono vaidmenį. Prekybos centro pastatas, kaip įprasta, žemas ir ilgas, jis ištęstas išilgai aikštės. Pagrindinis fasadas paverstas ekranu, atspindinčiu stiklinę ledo ritulio mokyklos „skulptūrą“. Jo plokštuma aktyviai reaguoja į kaimyną – kiek išsilenkia, atsitraukdama nuo jo, o jos viduryje chaotiškai išmėtytų langelių dėmė, primenanti didžiulius kompiuterinio paveikslėlio pikselius.
Savo ruožtu verslo centro pastatas (kaip įprasta) stiklinis ir ganėtinai vertikalus, tačiau panašus, nors ir ne tiesiogiai, į pusiau atverstą knygą. Pastatas „žvelgia“ į aikštės pusę, paklusdamas išlenkto prekybos centro pastato motyvui.
Tokiu būdu visos trys komplekso dalys vienu metu yra ir suderintos, ir priešpastatytos viena kitai, taip, anot projekto autorių, gimsta dialogas, kurio metu ryškėja tarpusavio ryšiai bei skirtumai, o taip pat išdėstomi reikiami akcentai. Tai leidžia šioje architektūrinėje studijoje įžvelgti vykusį būdingos maskvietiškos investicinės statybos principų sprendimą.
